Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Trakų pusmaratonyje kraujospūdis pamatuotas 800 žmonių

Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Hipertenzija dažnai nelaikoma rimta liga, tačiau tai negalavimas, galintis komplikuotis į insultą, širdies infarktą ar kitus susirgimus ir sukeliantis daugiausia mirčių. Didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė, dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių, žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį.

 

Tarptautinė hipertenzijos draugija nustatė, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė – žmonių informuotumas. Šiemet Pasaulinė hipertenzijos lyga ir Tarptautinė hipertenzijos draugija visame pasaulyje įgyvendina iniciatyvą „Gegužė – kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“ (angl. May Measurement Month 2017, MMM17). Šios iniciatyvos tikslas – visame pasaulyje visą mėnesį matuoti kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių ir pateikti šią informaciją savo šalies atstovams. Planuojama per gegužės mėnesį patikrinti 25 milijonus žmonių visame pasaulyje. Iniciatyvos tikslas yra surinkti duomenis apie negydomo padidėjusio kraujospūdžio paplitimą pasauliniu mastu ir atkreipti vyriausybių dėmesį, kad pastarosios skirtų daugiau lėšų prevencijos programoms ir taip sumažintų sergamumą su padidėjusiu kraujospūdžiu susijusiomis ligomis.

 

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir Lietuva. Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko prof. Mariaus Miglino, akcijos metu mūsų šalyje planuojama kraujospūdį pamatuoti ir pakonsultuoti 3000 žmonių. Tai daroma įvairiose šeimos klinikose, vaistinėse, darbovietėse, gydymo įstaigose. 

 

Siekiant, kad paslauga būtų prieinama kuo didesniam žmonių ratui, šį savaitgalį Trakuose, vykstant bėgimo pusmaratoniui, buvo įkurta lauko klinika, kurioje visiems norintiems buvo matuojamas kraujospūdis, teikiamos konsultacijos. „Norime, kad kiekvienas pasitikrinęs žinotų, koks yra jo kraujo spaudimas ir kokių veiksmų reikėtų imtis. Beveik 800 šalies gyventojų buvo patikrinti Trakų pusmaratonio metu“, – pasakoja prof. M. Miglinas.  

 

Pasak pašnekovo, labai daug jaunų žmonių mūsų šalyje net nenutuokia, kad gana dažnai jų kraujospūdis yra padidėjęs, nes jie nejaučia jokių simptomų, todėl niekada kraujospūdžio nesimatuoja. Tačiau net jei ir nejaučiama jokių simptomų, kraujospūdis pažeidžia daugelį gyvybiškai svarbių organų. Dėl šios priežasties arterinė hipertenzija vadinama tyliąja žudike. Kai pacientas pastebi, kad jo kraujospūdis per aukštas ir kreipiasi į gydytoją, dažnai tai būna jau pažengusi liga ir atliekant papildomus tyrimus nustatoma ilgametė aukšto kraujospūdžio žala organizmui. Negydomas aukštas kraujospūdis pažeidžia širdį, inkstus, akis, smegenis, sukelia insultą, todėl ypač svarbu hipertenziją pastebėti kuo anksčiau ir laiku užkirsti kelią kitoms ligoms.

Renginio akimirkos:

 SIMG 9195  SIMG 9190  IMG 9192  IMG 9196

   IMG 9202  IMG 9200  IMG 9194