Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.