Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kodėl negaliu nekreipti dėmesio?

Kai kraujospūdis nuolat aukštas, žmogus gali nejausti jokių simptomų, tačiau palaipsniui jis pažeidžia daugelį gyvybiškai svarbių organų, todėl neveltui arterinė hipertenzija vadinama tyliąja žudike. Kai pacientas pastebi, kad jo kraujospūdis per aukštas ir kreipiasi į gydytoją, dažnai tai būna jau pažengusi liga ir atliekant papildomus tyrimus nustatoma ilgametė aukšto kraujospūdžio žala organizmui.

 

Negydomo aukšto kraujospūdžio pasekmės gali būti įvairios:

  • Širdies pažeidimas. Kai širdis priversta dirbti esant nuolat aukštam kraujospūdžiui, pradeda storėti širdies raumuo, padidėja širdies masė. Iš pradžių sergantysis to niekaip nejaučia, tačiau vėliau sutrinka širdies atsipalaidavimas, o vėliau išsekus kompensaciniams mechanizmams blogėja ir širdies raumens susitraukimas, todėl pradeda varginti dusulys, blogiau toleruojamas fizinis krūvis, atsiranda patinimai kojose – vystosi širdies nepakankamumas. Be to, reikia prisiminti, kad negydoma ar blogai gydoma arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, o tai reiškia, kad žmogus, turintis aukštą kraujospūdį, turi didesnę riziką susirgti miokardo infarktu.
  • Inkstų pažeidimas. Jei kraujospūdis nuolat aukštas, palaipsniui pažeidžiami inkstai, blogėja jų funkcija. Kartais dėl blogėjančios inkstų veiklos prireikia netgi hemodializių.
  • Akių pažaida. Aukštas kraujospūdis pažeidžia akių kraujagysles, todėl gali pablogėti regėjimas.
  • Insultas. Pati dažniausia hemoraginio insulto, kada kraujas išsilieja į smegenis, priežastis – aukštas, negydomas kraujospūdis.
  • Smegenų pažaida. Moksliniai tyrimai rodo, kad aukštas kraujospūdis pažeidžia smegenis, dėl to vyresniame amžiuje dažnesni pažintinių funkcijų sutrikimai.