Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Tačiau Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai – 56 proc. – daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse

 

Apie tai, kaip pažaboti XXI amžiaus visuomenę kankinančias ligas bus diskutuojama birželio 1–3 dienomis Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kardiologų renginyje – Šiaurės ir Baltijos šalių kardiologijos kongrese (Nordic Baltic Congress of Cardiology (NBCC 2017)). 

Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias - inidividualus. Vieniems jis - ilgenis, kitiems - trumpesnis. Ar galime pakeisti savo gyvenimo kelią?

 

Hipertenzija ir prieširdžių virpėjimas yra laikomi kontroliuojamais insulto rizikos veiksniais.

Kasdien matuojant kraujospūdį gali būti išvengta susirgimo hipertenzija. Labai svarbu yra mokėti taisyklingai pasimatuoti kraujospūdį. Jo nereikia matuoti iškart po valgio, atsigėrus ar parūkius. Po šių veiksmų turi praeiti bent valanda.

Prieširdžių virpėjimas (Afib) - dažniausiai pasitaikanti širdies aritmijų forma. Kai širdis sveika, keturios jos kameros susitraukia ir atsipalaiduoja normaliu ritmu.Sergant prieširdžių virpėjimu, prieširdžiai susitraukinėja neritmingai. Galima komplikacija - insultas.Ankstyvas prieširdžių virpėjimo nustatymas ir tinkamai parinktas gydymas gali sumažinti insulto pavojų 68 proc. Svarbiausi žingsniai, kurie padės sumažinti insulto riziką, tai – insulto rizikos veiksnių supratimas, gydytojo rekomendacijų vykdymas bei prieširdžių virpėjimo ir kraujospūdžio matavimas.