Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė, kai nenustatoma ligą sukėlusi priežastis, ir tik retais atvejais – antrinė, kai diagnozuojama aukšto kraujospūdžio priežastis, kurią kai kuriais atvejais galima visiškai išgydyti ir taip normalizuoti kraujospūdį. Deja, didžiajai daliai pacientų arterinė hipertenzija būna pirminė, todėl šiai pacientų grupei itin svarbu gydytojo paskirtus vaistus vartoti kasdien, tuo pačiu paros metu ir suvokti, kad arterinės hipertenzijos gydymas truks visą gyvenimą.

 

Reikia prisiminti, kad vaistai naudojami padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, kaip ir bet kurie kiti medikamentai gali turėti šalutinių poveikių. Kiekvienas organizmas yra individualus, todėl pradėjus naudoti naują vaistą arterinei hipertenzijai gydyti iš pradžių reikėtų dažniau pamatuoti kraujospūdį, atidžiau įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. Jei dėl kažkokių priežasčių Jums atrodys, kad skirtas vaistas netinka, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsakyti savo nuogąstavimus. Vaistų, skirtų kraujospūdžiui gydyti, pasirinkimas gana platus, todėl kiekvienam pacientui gali būti parinktas jam geriausiai tinkantis medikamentas.

 

Aptarsime dažniausiai vartojamus vaistu arterinei hipertenzijai gydyti ir jų dažniausiai pasitaikančias šalutines reakcijas:

  • Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai. Dažniausia pasitaikanti šalutinė reakcija – sausas, dirginantis kosulys. Retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos – bėrimai ar net veido minkštųjų audinių ir gerklų patinimas – angioedema.
  • Angiotenzino receptorių blokatoriai. Šalutinės reakcijos itin retos, tai vieni geriausiai toleruojamų vaistų kraujospūdžiui gydyti.
  • Beta adrenoblokatoriai. Šios vaistų grupės medikamentai gali suretinti pulsą, o dėl to atsirasti galvos svaigimas, alpimas, bendras silpnumas. Kartais šios grupės vaistus naudojantys pacientai skundžiasi sapnuojamais košmarais, kojų skausmais, erekcijos sutrikimu. Jei sergate plaučių liga, gali paūmėti dusulys, švokštimas.
  • Kalcio kanalų blokatoriai. Šalutinės reakcijos gana retos, tačiau, jei pastebėjote patinimus kulkšnelių srityje, suretėjo pulsas, ar priešingai, dažniau jaučiate „permušimus“ ir dažną pulsą, pradėjo varginti vidurių užkietėjimas, pasikonsultuokite su gydytoju.
  • Diuretikai. Naudojant diuretikus iš organizmo pasišalina daugiau kalio, tad jei kalio organizmui pradeda trūkti, tai galite pajusti padažnėjusiais mėšlungiais, „širdies permušimais“, didesniu nuovargiu. Dažnesni podagros priepuoliai gali būti naudojamų diuretikų pasekmė. Jei sergate cukriniu diabetu, pradėjus naudoti diuretikus, gali būti sunkiau reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
  • Centrinio veikimo vaistai. Juos naudojant gali atsirasti burnos džiūvimas, mieguistumas.

 

Atkreipkite dėmesį! Jei moteris, naudojanti vaistus kraujospūdžiui gydyti, planuoja nėštumą ar pastoja, ji turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes didžioji dalis paminėtų vaistų yra toksiški vaisiui. Nėščioms moterims kraujospūdžiui gydyti yra tinkami vos keletas specifinių medikamentų.

 

Tik įsiklausymas į organizmo siunčiamus signalus ir bendradarbiavimas su gydytoju, kuriuo pasitikite, gali padėti surasti tinkamiausią vaistą padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti. Nenusiminkite, jei nepavyko iš pirmo karto.