Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

 

 

Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, širdis, kaip siurblys, išstumia kraują tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo slėgį gali padidinti didesnis kraujo tūris dėl skysčių pertekliaus, kraujagyslių standumas, susiaurėjimas, užsikimšimas. Arterine hipertenzija vadinama padidėjęs kraujo spaudimas. Lietuvoje arterine hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų.  Dauguma žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas padidėjęs. Kadangi dažnai nejaučia padidėjusio kraujo spaudimo simptomų ir jaučiasi pakankamai gerai, nesigydo. Jei kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg, reikia susirūpinti.

Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija.  Negydoma arterinė hipertenzija sukelia ne tik širdies ir inkstų ligas, tačiau gali skatinti akių ligų vystymąsi bei pažeisti regėjimą.

 

Su arterine hipertenzija yra susijusios keletas kraujagyslinių akių ligų. Aukštas kraujo spaudimas sukelia hipertenzinę retinopatiją, regos nervo neuropatiją. Taip pat yra svarbus rizikos veiksnys tinklainės arterijų ir venų embolijos, diabetinės neuropatijos atsiradimui.


Kraujospūdis – tai jėga, kuria širdis veikia kraujagysles, varinėdama kraują po žmogaus organizmą. Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio, o atsakymas pateikiamas dviem skaičiais. Sistolinis kraujo spaudimas (kraujospūdžio matuoklių  pateikimas skaičius viršuje) parodo širdies susitraukimo (sistolės) metu iš širdies išstumto kraujo sukeltą spaudimą į arterijų sieneles. Tuo tarpu diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) išmatuojamas širdies raumens atsipalaidavimo (diastolės) metu. 

Miegas yra būtinas asmens gerovei kiekvienu gyvenimo etapu. Pakankamas kiekis kokybiško miego ne tik pagerina bendrą savijautą ir suteikia žvalumo, tačiau turi itin reikšmingą įtaką įvairių ligų išsivystime ir progresavime. Galiausiai mes ir patys jaučiame sąsają tarp miego ir gebėjimo aktyviai dirbti dienos metu - trūkstant miego ima varginti pykinimas, bloga nuotaika, irzlumas, dirglumas. 

Arterinis kraujo spaudimas – tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia arterijų sieneles. Šis dydis yra dinamiškas, jis ritmiškai auga ir krenta su kiekvienu širdies susitraukimu. Jį matuojant, išskyriami du dydžiai – sistolinis („viršutinis“) ir diastolinis („apatinis“). Sistolinis kraujo spaudimas atspindi širdies sustraukimo sukurtą spaudimą, o diastolinis – spaudimą kraujagyslyse, kuomet širdis ilsisi. 

Žinomas plastikos chirurgas Dainius Balčiūnas tikina iki šiol neturintis problemų nei su kraujospūdžiu, nei su cholesterolio lygiu kraujyje. Būtent šie rodikliai laikomi didžiausiais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais. Koks mediko sveikatos receptas?

Prieš keletą metų teko apsilankyti poliklinikoje. Gydytoja pažiūrėjo, kad patenku į prevencinę sveikatos tikrinimo programą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ir pasiūlė išsitirti. Taip ir padariau. Kraujospūdis buvo normalus, bet cholesterolio lygis nebuvo geras, todėl gavau patarimų, kokio maisto vengti, lentelę su produktų pavyzdžiais. Niekada pernelyg nevalgiau riebaus maisto, kurį reikėtų dozuoti, vis dėlto tai man buvo proga persižiūrėti savo mitybos racioną. Iki tol visiškai nemąstydavau, ką valgau. Po šio vizito jau pagalvoju – kai galima pasirinkti, ką valgyti – kiaulieną ar jautieną, renkuosi jautieną. Su saldumynais niekada neturėjau bėdų – mūsų visa šeima nėra jų mėgėjai. Taigi nesame dideli sveikuoliai, bet stengiamės valgyti natūralesnį maistą ir ne per daug riebų.

Kol kas jaučiuosi sveikas ir niekuo nesiskundžiu, energijos pakanka viskam. Pagal savo metus jaučiuosi kokių 29 metų. Tačiau žinau, kad biologiškai esu įkopęs į amžiaus tarpsnį, kai jau atsiranda rizika susirgti širdies ir kraujagyslių liga.

Informacija apie tai mane pasiekia iš visur – interneto, televizijos, vaistų reklamų. Taigi nežinoti neįmanoma. Ką darau dėl savo širdies? Be reikalo, tik iš smalsumo kraujospūdžio dažnai nesimatuoju, tačiau bent kartą per pusmetį jį pasitikrinu. Specialiai pas gydytoją neinu, tačiau vis atsiranda proga jį pasimatuoti ar sporto klube, ar dar kur nors. Kol kas viskas gerai, jis normalus.

Fizinis aktyvumas, be abejonės, vienas iš svarbiausių veiksnių, apsaugančių mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei stiprinančių svarbiausią mūsų organizmo gyvybinį organą – širdį. Tačiau fizinio aktyvumo treneriai susiduria su apmaudžiomis klaidomis, kurias daro sportuoti pradedantys žmonės. Jie įspėja – jei norime iš tiesų padėti savo širdžiai, turime tinkamai pasirinkti fizinį krūvį.

 

Vienas iš humoro laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius prieš aštuonerius metus patyrė infarktą. Šiandien apie ligą jis kalbėti nenori, o ir nėra būtinybės. Mat žinomas televizijos veidas jaučiasi sveikas, tuo dar kartą patvirtindamas medikų teiginius, kad sveikata – mūsų rankose. Taigi ką garsus Lietuvos vyras daro dėl savo širdies?