Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kraujospūdis – tai jėga, kuria širdis veikia kraujagysles, varinėdama kraują po žmogaus organizmą. Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio, o atsakymas pateikiamas dviem skaičiais. Sistolinis kraujo spaudimas (kraujospūdžio matuoklių  pateikimas skaičius viršuje) parodo širdies susitraukimo (sistolės) metu iš širdies išstumto kraujo sukeltą spaudimą į arterijų sieneles. Tuo tarpu diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) išmatuojamas širdies raumens atsipalaidavimo (diastolės) metu. 

 

Kas yra arterinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija – tai aukštas kraujo spaudimas, kai sistolinis kraujospūdis viršija 139, o diatolinis 89 milimetrus gyvsidabrio stulpelio.  

Nekoreguota hipertenzija ilgainiui sužaloja daugelį žmogaus organų ir yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas lemiančių rizikos veiksnių. Galimi arterinės hipertenzijos simptomai yra galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, dūrimas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies ir kt. Tai klastinga liga, nes ilgus metus aukštą kraujo spaudimą turintis asmuo gali nejausti jokių simtomų, o padidėjęs kraujospūdis nustatomas atsitiktinai vizito pas gydytoją metu.

 

Nekontroliuojamas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis, akis, inkstus ir kt. organus. Nesant abejonių dėl neigiamo hipertenzijos poveikio žmogaus organizmui, aukšto kraujo spaudimo gydymas yra neišvengiamas ir būtinas.  

 

 

Rekomendacijos sergantiems

Nors išlieka rekomendacijos hipertenzija sergantiems pacientams palaikyti kraujo spaudimą 130–139/80–85 mmHg ribose, specialistai vienbalsiai sutaria, kad siektinas kraujo spaudimas vis dėlto labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinės būklės bei gretutinių ligų.

 

Vyresniems kaip 60 m. žmonėms, kurių kraujo spaudimas viršija 160 mmHg, sistolinį kraujo spaudimą rekomenduojama palaikyti 140–150 mmHg ribose. Vis dėlto net ir šeštą dešimtį perkopęs stiprus ir fiziškai aktyvus žmogus, su gydytojo priežiūra galėtų siekti žemesnio kaip 140 mmHg spaudimo. Įrodyta, kad net ir vyresnių kaip 80 m. amžiaus žmonių hipertenzijos gydymas duoda teigiamų rezultatų. Kiekvieną žmogų vertinant individualiai, tokių pacientų spaudimas galėtų būti 140–150 mmHg.

 

Jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų sistolinis kraujo spaudimas neturėtų viršyti 140 mmHg. Tyrimais įrodyta, kad tokia kraujospūdžio kontrolė sumažina insulto, akių tinklainės pažeidimo riziką, o taip pat mažina baltymų netekimą su šlapimu.  Tuo tarpu vyresni kaip 80 metų amžiaus cukriniu diabetu sergantys asmenys, galėtų džiaugtis kraujospūdžio matuoklio ekrane matydami ne didesnius kaip 150/90 mmHg skaičius.

 

Jei Jums diagnozuotas inkstų pažeidimas, labai svarbu saugoti šiuos organus nuo tolimesnio žalojančio aukšo kraujospūdžio poveikio ir palaikyti kraujo spaudimą ne aukštesnį kaip 130/80 mm Hg.

 

Bendradarbiavimas su gydytoju, atsakingas požiūris į asmeninę sveikatą, domėjimasis jums diagnozuotomis ligomis ir aktyvus dalyvavimas, nustatant gydymo tikslus – esminiai elementai, padėsiantys išlaikyti gerą savijautą ir gyvenimo kokybę.


Pagal European Society of Cardiology guidelines: CVD Prevention in Clinical Practice. 2016