Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Daugelis aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nejaučia jokių ligos simptomų, o atsiradusius pirmuosius organizmo perspėjimo ženklus ignoruoja ir dažnai sieja visai ne su aukštu kraujospūdžiu. Arterinė hipertenzija pavojinga tuo, kad progresuodama palaipsniui dažnai būna besimptomė, tačiau iš lėto pažeidžia inkstus, širdį, akis, kraujagysles ir netgi smegenis.

Arterinė hipertenzija dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:

  • Galvos skausmu, ypač pakaušio srityje.
  • Pasikartojančiu kraujavimu iš nosies.
  • Įvairaus pobūdžio skausmais krūtinėje ar širdies plote.
  • Dusuliu fizinio krūvio metu.
  • Koordinacijos sutrikimais.

 

Jei kraujospūdis pakyla staiga gali varginti drebulys, „temimas“ ir mirgėjimas akyse, neįprastai didelis baimės jausmas. Šių simptomų patartina neignoruoti, o ieškoti priežasčių, kas juos sukėlė. Labai dažnai dėl to būna kaltas aukštas kraujospūdis.

 

Kiekvienam žmogui patartina bent retkarčiais pasimatuoti kraujospūdį, o jei teisingai matuojant jis vis dažniau būna padidėjęs, net ir neturint jokių nusiskundimų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

 

Įtariant arterinę hipertenziją kraujospūdis turėtų būti stebimas kurį laiką, kartais tai gali trukti ir kelis mėnesius. Stebėjimo tikslas nustatyti įprastą, didžiąją laiko dalį esantį kraujospūdį.

 

Daliai pacientų nustatomas aukštas kraujospūdis gydytojo kabinete, tačiau namuose jis būna normalus – tokiu atveju kalbama apie „balto chalato“ hipertenziją. Žymiai rečiau nustatomas normalus kraujospūdis vizito pas gydytoją metu, o namų sąlygomis jis būna padidėjęs – taip apibūdinama „slaptoji“ hipertenzija. Dažnai tik kartotiniai kraujospūdžio matavimai padeda išsiaiškinti tikrąją situaciją ir nuspręsti, kokio gydymo reikia.

 

Arterinė hipertenzija neturėtų būti diagnozuojama, o juo labiau pradėta gydyti medikamentais, kai aukštas kraujospūdis pamatuojamas tik tam tikromis ekstremaliomis organizmui sąlygomis: po didelio fizinio krūvio, sportuojant, patyrus emocinį stresą, labai susijaudinus, po nemigos nakties.

 

Kraujospūdžio matavimas ir fiksavimas namuose, įprastomis sąlygomis, įvairiu paros metu yra labai naudinga informacija gydytojui diagnozuojant hipertenziją ir sprendžiant dėl gydymo.