Priežastys

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

VEIKLŲ KALENDORIUS

KLAUSKITE GYDYTOJO

PROJEKTAI

VAIZDO NAUJIENOS

STRAIPSNIAI IR ISTORIJOS

Dažnai kyla klausimas, kas lemia, kad vieniems pacientams kraujospūdis padidėja, o kitiems jis iki pat senyvo amžiaus išlieka normalus. Ieškodami atsakymo į šį klausimą neišvengiamai turime kalbėti apie pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius – tam tikras medicinines būkles, nesveikus įpročius ir genetinį polinkį.

Deja, kai kurių rizikos veiksnių mes negalime kontroliuoti. Iš nekontroliuojamų rizikos veiksnių dažniausiai literatūroje išskiriami šie:

Amžius. Kraujospūdis linkęs didėti su amžiumi. Deja, statistika negailestinga, skelbiama, kad 9 iš 10 amerikiečių per savo gyvenimą susidurs su aukšto kraujospūdžio problema.
Vyriška lytis. Iki menopauzės moterys su aukšto kraujospūdžio problema susiduria rečiau nei tokio pat amžiaus vyrai, tačiau po menopauzės aukštas kraujospūdis yra tokia pat dažna problema tiek moterims, tiek vyrams.
Rasė. Pastebėta, kad juodaodžiams aukštas kraujospūdis nustatomas dažniau ir jaunesniame amžiuje nei baltaodžiams.

Esant tam tikroms medicininėms būklėms, rizika susirgti arterine hipertenzija taip pat padidėja. Šios būklės tai:

Prehipertenzija. Tai būklė, kai kraujospūdis svyruoja nuo 120/80 mmHg iki 139/89 mmHg. Tokiems pacientams yra didesnė tikimybė, kad ateityje išsivystys pirminė arterinė hipertenzija. Turėtumėte pradėti gyventi sveikiau ir stengtis padaryti viską, kas priklauso nuo Jūsų, jau dabar!
Cukrinis diabetas. Daugiau nei pusei – 60 proc. – pacientų, kurie serga cukriniu diabetu, nustatoma ir arterinė hipertenzija. Anksti nustačius ir pradėjus gydyti arterinę hipertenziją galime išvengti organų pažeidimo.

Nesveiki įpročiai yra ne mažiau svarbūs arterinei hipertenzijai išsivystyti nei rizikos veiksniai, kurių mes negalime įtakoti. Gydytojai, kalbėdami apie kontroliuojamus arba nuo paciento priklausančius rizikos veiksnius, kalba apie:

Rūkymą. Nikotinas didiną kraujospūdį, o anglies monoksidas sumažina deguonies įsisavinimą organizme.
Per daug sūrų maistą. Maistas neturėtų būti sūdomas papildomai. Atkreipkime dėmesį, kiek druskos yra jau paruoštuose maisto produktuose. Nepakankamas kalio kiekis taip pat gali sąlygoti kraujospūdžio padidėjimą. Kalio atsargas galime papildyti, valgydami daugiau bananų, bulvių ar pupelių.
Per mažą fizinį aktyvumą. Per mažas fizinis aktyvumas dažnai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, o tuo pačiu ir su aukštu kraujospūdžiu.
Nutukimą. Žmonėms, kurių kūno masė per didelė, dažnai nustatomas ir aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Aukštas kraujospūdis ir cholesterolis ypač didina riziką ateityje patirti miokardo infarktą.
Nesaikingą alkoholio naudojimą. Po gausaus alkoholio vartojimo galimas staigus AKS padidėjimas. Leistina suvartojamo alkoholio norma – ne daugiau kaip du vienetai alkoholio per dieną vyrams ir ne daugiau nei vienas moterims ar mažo svorio asmenims (1 vienetas atitinka: 30 ml gryno alkoholio; 720 ml alaus; 300 ml vyno ar 90 ml viskio)

Mes negalime sustabdyti bėgančių metų ar pakeisti savo prigimties, tačiau kiekvienas iš mūsų galime pasistengti gyventi sveikiau, o tuo pačiu ir sumažinti aukšto kraujospūdžio riziką ateityje.