Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Hipertenzija dažnai nelaikoma rimta liga, tačiau tai negalavimas, galintis komplikuotis į insultą, širdies infarktą ar kitus susirgimus ir sukeliantis daugiausia mirčių. Didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį.

 

Tarptautinė hipertenzijos draugija nustatė, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė – prieinama ir žmones pasiekianti aiški informacija, t. y. žmonių informuotumas. Norint išvengti padidėjusio kraujospūdžio sukeliamų susirgimų, būtina gerinti viso pasaulio žmonių žinias apie hipertenziją. 

 

Pasaulinė hipertenzijos lyga kasmet itin sėkmingai organizuoja Pasaulinės hipertenzijos dienos žinomumo skatinimo kampaniją. Šiemet bendradarbiaudama su Pasauline hipertenzijos lyga, Tarptautinė hipertenzijos draugija 2017 m. dar labiau išplėtė Pasaulinei hipertenzijos dienai skirtą kampaniją, globaliu mastu organizuodama iniciatyvą „Gegužė – kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“ (angl. May Measurement Month 2017, MMM17). Šios iniciatyvos tikslas – visame pasaulyje visą mėnesį matuoti kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių ir pateikti šią informaciją savo šalies atstovams.

 

Prie šios pasaulinės iniciatyvos prisijungė ir Lietuva. Bus siekiama išmatuoti kraujospūdį ir pakonsultuoti 3000 šalies gyventojų. tai bus daroma šeimos klinikose, vaistinėse, darbovietėse, gydymo įstaigose. Norime, kad kiekvienas pasitikrinęs žinotų, koks yra jo kraujo spaudimas ir kokių veiksmų reikėtų imtis.

 

Gegužės mėnesį organizuojama kraujospūdžio matavimo iniciatyva (angl. May Measurement Month). Tai globali supratimo apie kraujospūdį skatinimo akcija, siekianti nustatyti neišaiškintus padidėjusio kraujospūdžio atvejus. Jos metu įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, matuojamas arterinis kraujospūdis. Nustačius arterinio kraujo spaudimo padidėjimą suteikiama informacija apie galimas kraujopūdžio mažinimo priemones. Dalyvauti akcijoje ypač kviečiami vyresni nei 18 metų asmenys, kuriems kraujospūdis paskutinįkart buvo matuotas iki 2016 m. kovo 30 d. Iniciatyvos tikslas yra surinkti duomenis apie negydomo padidėjusio kraujospūdžio paplitimą pasauliniu mastu ir atkreipti vyriausybių dėmesį, kad daugiau skirtų lėšų prevencijos programoms ir taip sumažintų sergamumą su padidėjusiu kraujospūdžiu susijusiomis ligomis.