Arterinis kraujo spaudimas – tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia arterijų sieneles. Šis dydis yra dinamiškas, jis ritmiškai auga ir krenta su kiekvienu širdies susitraukimu. Jį matuojant, išskyriami du dydžiai – sistolinis („viršutinis“) ir diastolinis („apatinis“). Sistolinis kraujo spaudimas atspindi širdies sustraukimo sukurtą spaudimą, o diastolinis – spaudimą kraujagyslyse, kuomet širdis ilsisi. Kraujospūdis kinta paros bėgyje, priklauso nuo mūsų dienos darbų, mitybos ypatumų, žalingų įpročių, streso ir daugybės kitų faktorių. Taip pat jis didėja mums senstant. 

Kiekvienas vyresnis nei 35 metų amžiaus žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Prieš matuojant kraujo spaudimą, 5 minutes (o geriau 10-15 min) negerkite stiprios kavos, nerūkykite, pailsėkite, negerkite kraujospūdį veikiančių medikamentų. Matuojama sėdint, atsirėmus į kėdės atlošą, ranka padėta ant stalo. Manžetė uždedama ant žasto vidurio. Matuoti spaudimą reikėtų 2 kartus su 5 min pertrauka, išvesti matavimų aritmetinį vidurkį, matuoti rytais ir vakarais. Kraujo spaudimas dominuojančioje rankoje (dešiniarankis/kairiarankis) yra iki 10 mmHg didesnis nei nedominuojančioje. Optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Pakartotinai kelis kartus 2 savaičių eigoje išmatavus kraujospūdį 140/80 mmHg ir daugiau – diagnozuojama arterinė hipertenzija.

Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) yra viena iš dažniausių ir klastingiausių ligų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Manoma, kad kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų ir paauglių serga arterine hipertenzija. Išskiriamos dvi rūšys arterinės hipertenzijos: pirminė ir antrinė. Antrinė arterinė hipertenzija pasitaiko iki 5-10 procentų visų atvejų. Tuomet ji yra sukeliama kitų organų ligų (pavyzdžiui, endokrinologinių ar inkstų ligų). Sergant pirmine arterine hipertenzija ligos priežastis nėra randama, jai būdinga genetinė predispozicija. 

Pradinėse ligos stadijose dauguma sergančiųjų to net nežino, nes nejaučia jokių simptomų. Tik pavieniai asmenys skundžiasi dėl padidėjusio kraujospūdžio atsiradusiais galvos skausmais (ypač pakaušio ar sprando srityje), galvos svaigimu, spengimu ausyse, kraujavimu iš nosies, „musyčių“ skraidymu akyse, skausmais širdies plote ar širdies plakimais. Atsiradus simptomams, padidėjęs kraujo spaudimas yra dažniau ir greičiau randamas, anksčiau galima pradėti efektyvų gydymą siekiant išvengti ligos sukeltų komplikacijų. Kadangi arterinė hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, sergantysis gali dešimtmečius gyventi su nekoreguotu aukštu kraujospūdžiu, kol jis atsitiktinai nustatomas arba kai pasireiškia sukeltų komplikacijų simptomai. Aukštas kraujo spaudimas pažeidžia organus, kurie turi tankų kraujagyslių tinklą (akis, inkstus, smegenis), tačiau pirmiausiai jis žeidžia širdį bei visas kūno kraujagysles.

Sergant arterine hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl ilgainiui nekoreguojant kraujospūdžio gali pasireikšti šios su kardiovaskuline sistema susijusios komplikacijos:

• Kairiojo skilvelio padidėjimas.
• Koronarinė širdies liga, miokardo infarktas.
• Širdies ritmo sutrikimai.
•  Širdies nepakankamumas.
• Kraujagyslių pažeidimas.
• Kairiojo skilvelio padidėjimas. 

Aukštas kraujo spaudimas priverčia širdį dirbti didesne jėga nei įprastai, nes reikia nugalėti didesnį kraujagyslių pasipriešinimą. Širdies raumenį sudarančios ląstelės negali pasidalinti, todėl reaguodamos į padidėjusį krūvį jos ima didėti. Palaipsniui širdies raumuo ima storėti bei standėti. Todėl sutrinka širdies raumens atsipalaidavimas. Nors šie pakitimai pirmiausiai atlieka apsauginį vaidmenį (siekiama padidinti/ išlaikyti pakankamą išstumiamo kraujo kiekį), tačiau raumuo ilgainiui pavargsta, pradeda plonėti, sumažėja jo jėga ir taip išsivysto diastolinis, o vėliau ir sistolinis širdies nepakankamumai. Kairio skilvelio hipertrofija didina miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir staigios kardiologinės mirties riziką.

Koronarinė širdies liga (KŠL)
Padidėjęs arterinis kraujo saudimas žeidžia vidinio arterijų sluoksnio ląsteles. Tuomet kraujyje cirkuliuojantys lipidai (riebalų ląstelės) lengviau gali patekti į pažeistų arterijų sieneles. Taip arterijos tampa mažiau elastingos, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kurios siaurina kraujagyslių spindį ir riboja jūsų kūno kraujotaką. Taip pažeidžiamos ir pagrindinės širdies kraujagyslės, kurios maitina širdies raumenį (koronarai). Siaurėdamos vaikinikinės širdies kraujagyslės sukelia krūtinės anginos simptomus. Tipinės krūtinės anginos simptomas yra skausmas už krūtinkaulio, trunkantis iki 15 min. Skausmui būdinga:

1. Sunkumas krūtinėje, spaudimo pojūtis.
2. Skausmas plinta į kaklą, apatinį žandikaulį, kairę ranką, viršutinę nugaros dalį.
3. Skausmus provokuoja fizinis krūvis, emocinis stresas.
4. Palengvėja nutraukus fizinį krūvį, po nitroglicerino vartojimo.
5. Taip pat gali pasireikšti bendras silpnumas, nuovargis, pykinimas, vėmimas, padidėjęs prakaitavimas, oro trūkumas.

Dažnai pirmą kartą skausmai atsiranda intensyvesnio fizinio krūvio metu, tačiau ilgainiui, progresuojant kraujagyslių spindžio siaurėjimui,simptomai gali dažnėti, atsirasti ir ramybės metu. Jeigu skausmai trunka > 20 min. – tai gali būti miokardo infarkto požymis. Esant tokiai situacijai svarbu laiku kreiptis į gydytojus, kad ši būklė būtų diagnozuota ir esant indikacijoms būtų atkurta vainikinių širdies kraujagyslių kraujotaka.

Širdies aritmijos
Esant arterinei hipertenzijai pakinta ne tik kairysis skilvelis. Dėl padidėjusio galinio diastolinio spaudimo kairiajame skilvelyje, didėja ir kairiojo prieširdžio darbas, pamažu kinta jo struktūra (sienelė, didėja matmenys). Dėl šių priežasčių gali atsirasti ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas. Sutrikus ritmui, didėja trombembolinių komplikacijų rizika, ypač insulto. Dėl širdies raumens ir kamerų pakitimų taip pat gali pasireikšti ekstrasistolės (priešlaikinis širdies susitraukimas, „permušimas“), skilvelinė tachikardija ar netgi galima staigi kardialinė mirtis dėl pavojingų gyvybei ritmo sutrikimų.

Širdies nepakankamumas
Širdies nepakankamumo sąvoka reiškia, kad yra sumažėjusi kraujo išstūmimo jėga arba kad širdies raumuo tapo mažiau elastingas. Dėl širdies raumens nepakankamumo kraujas širdies kameromis teka ne taip efektyviai, didėja spaudimas širdyje ir taip sunkiau aprūpinami kiti organai maisto medžiagomis bei deguonimi. Iš pradžių asmuo nejaučia širdies nepakankamumo simptomų, jie atsiranda mažėjant išstumiamo kraujo kiekiui susitraukimo metu. Nepakankamumui būdingi simptomai: dusulys, mažėjantis atsisėdus, paroksizminis naktinis dusulys, bendras islpnumas, kulkšnelių patinimas, svorio augimas, pilvo skausmai (dėl padidėjusių kepenų). Taip pat gali pasireikšti sunki būklė – plaučių edema.

Kraujagyslių pakitimai
Sveikos arterijos yra elastingos, stiprios, lanksčios. Jų vidinis sluoksnis yra lygus, todėl kraujas gali laisvai jomis tekėti, aprūpinti organus maistos medžiagomis ir deguonimi. Dėl arterinės hipertenzijos sukeltų kraujagyslių pažeidimų, kraujagyslės gali susiaurėti, pažeistame vidiniame arterijų sluoksnyje dažniau ir greičiau formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Dėl padidėjusio kraujospūdžio yra žeidžiama ir išorinė arterijų sienelė. Esant silpnesnėms vietoms kraujagyslėje dėl hipertenzijos išsigaubia sienelė suformuodama aneurizmą. Jos gali formuotis įvairiuose organuose, tačiau dažniausiai randama aortoje. Jos gali plyšti, sukeldamos gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą.

Aukštas kraujo spaudimas yra lėtinė liga, kurios sukeltos komplikacijos dažniausiai atsiranda sergant ne vienerius metus. Tačiau kartais kraujo spaudimo pakilimas būna labai greitas bei stiprus ir gali sukelti skubios pagalbos reikalaujančias situacijas. Viena iš jų – aortos disekacija. Tai būklė, kuomet yra pažeidžiama stambiausia mūsų kūno arterija, sukeliamas jos vidinio sluoksnio atsisluoksniavimas. Šios būklės metu jaučiamas stiprus, staiga atsiradęs plešiantis, duriantis, aštrus skausmas, dažniausiai tarpumentėje. Reikalinga skubi medicininė pagalba, nes mirtingumas siekia iki 80 procentų. Pusė šių pacientų miršta net nespėję atvykti į gydymo įstaigą.

Arterinės hipertenzijos gydymas
Arterinės hipertenzijos gydymas susideda iš dviejų dalių: medikamentinio gydymo ir/arba gyvenimo būdo pokyčių. Keičiant savo kasdieninius įpročius galima net tik mažinti arterinį kraujo spaudimą, bet  taip pat ir mažinti kradiovaskulinių komplikacijų riziką. Arterinė hipertenzija tai liga, kuri truks visą likusį gyvenimą, todėl siekiant išvengti komplikacijų, vaistus reikės vartoti kiekvieną dieną.
Gyvenimo būdo pokyčiai: 

• Dietos pokyčiai.
• Fizinis aktyvumas.
• Svorio mažinimas.
• Streso mažinimas.
• Žalingų įpročių atsisakymas.

Įvairių studijų duomenimis, dieta ir sveikas gyvenimo būdas mažina arterinį kraujo spaudimą ir sumažina širdies nepakankamumo simptomus, mažina kairio skilvelio hipertrofiją. Rekomenduojama specifinė dieta turėtų būti turtinga šviežiais vaisiais ir daržovėmis, praturtinta kalio turinčiais produktais (asmenims su normalia inkstų veikla), sumažinta natrio (druskos) bei cholesterolio kiekiu, ribojanti alkoholinius gėrimus (iki 1-2 alkoholio vienetų per dieną). Druskos kiekis neturėtų viršyti 3 - 6 g/d (1 arbatinio šaukštelio). Reikėtų nepamiršti, kad didžioji dalis šio kiekio yra jau pagamintame maiste, iškeptoje duonoje, konservuose ir kituose produktuose.  Vien tik sumažinus suvartojamos druskos kiekį, spaudimas gali sumažėti 2 – 8 mmHg. Daugiau vartoti produktų, kurie turtingi kaliu (pavyzdžiui, bananų, avokadų, pomidorų, apelsinų, vaisių su kauliukais). Paros maiste kalio kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 g. Taip pat reiktų rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.

Įrodyta, kad reguliarūs dinamiški izotoniniai pratimai (tokie kai ėjimas, plaukimas, bėgimas, važiavimas dviračiu) sumažina arterinį kraujo spaudimą ir įtakoja bendrą kardiovaskulinės sistemos gerovę. Taip pat stebimas teigiamas efektas endotelio (vidinio kraujagyslių sluoksnio) funkcijai, periferinei vazodilatacijai, mažinamas širdies susitraukimų dažnis ramybėje, mažėja katecholaminų kiekis kraujyje. Reguliarius pratimus, trunkančius bent 30 min ir kurių metu pagreitėja kvėpavimas bei žmogus suprakaituoja, atliekant 5-6 k/sav, kraujo spaudimą galima vidutiniškai sumažinti 4 - 9 mmHg. 

Svorio sumažinimas – tai vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti arterinį kraujo spaudimą. Sumažinus kūno svorį 10 kg, kraujospūdis sumažėja 5 – 20 mmHg. Tačiau svorio kritimas turėtų būti palaipsnis, rekomenduojama svorį mažinti palaipsniui po 1 kg/sav. Reiktų vengti medikamentinio svorio mažinimo priemonių, nes daugumoje tokių vaistų yra simpatomimetikų (medžiagos, kurios gali padidinti kraujo spaudimą, pabloginti krūtinės anginos ar širdies nepakankamumo simptomus, sukelti aritmijas). Mažinant svorį labai svarbi mityba - reiktų sumažinti paros kalorijų kiekį 500-600 kcal (bet suvartoti ne mažiau 1200 kcal), mažinti vartojamų gyvūlinės kilmės riebalų kiekį.

Tabako dūmuose esantis nikotinas aktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl dažnėja pulsas, sutraukiamos periferinės kraujagyslės, didėja arterinis kraujo spaudimas. Nustojus rūkyti mažėja rizika sirgti tiek širdies ir kraujagyslių ligomis, tiek ir įvairiomis plaučių ligomis, plaučių vėžiu.

Taip pat reikėtų vengti nespecifinių vaistų nuo uždegimo (pavyzdžiui, paracetamolis, ibuprofenas), simpatomimetikų, MAO inhibitorių, nes jis gali didinti kraujo spaudimą ar trikdyti antihipertenzinį gydymą.

Reikėtų išmokti kontroliuoti stresines situacijas, rasti nesiraminimo būdus. Rekomenduojama užsiimti fizine veikla, miegoti bent 8 valandas, dažniau būti gryname ore, planuoti savo laiką, susirasti mėgiamą užsiėmimą, stengtis vengti konfliktinių situacijų ar jas kuo greičiau išspręsti, stengtis mąstyti apie pozityvius dalykus.

Aukštas kraujo spaudimas gali lėtai, metai po metų, žaloti jūsų kūną, kol pasireikš simptomai. Palikta nekontroliuojama hipertenzija gali įtakoti neįgalumą, prastą gyvenimo kokybę ar net mirtį. Maždaug pusė asmenų, kurie nekontroliuoja savo arterinio kraujo spaudimo, miršta nuo kardiologinių hipertenzijos komplikacijų, o trečdalis nuo galvos smegenų insulto. Medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kontroliuoti hipertenziją ir sumažinti gyvybei pavojingų komplikacijų riziką.

Gyd. Roberta Bagarauskytė