Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, širdis, kaip siurblys, išstumia kraują tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo slėgį gali padidinti didesnis kraujo tūris dėl skysčių pertekliaus, kraujagyslių standumas, susiaurėjimas, užsikimšimas. Arterine hipertenzija vadinama padidėjęs kraujo spaudimas. Lietuvoje arterine hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų.  Dauguma žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas padidėjęs. Kadangi dažnai nejaučia padidėjusio kraujo spaudimo simptomų ir jaučiasi pakankamai gerai, nesigydo. Jei kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg, reikia susirūpinti.

 

Kraujo spaudimo (mmHg) kategorijos (2013 Practice guidelines for the management of arterial hypertension of the European Society of Hypertension and the European Society of Cardiology)

 

Kategorija

Sistolinis  kraujo spaudimas

Diastolinis kraujo spaudimas

Optimalus

<120

ir

<80

Normalus

120-129

ar/ir

80-84

Aukštas normalus

130-139

ar/ir

85-89

I laipsnio hipertenzija

140-159

ar/ir

90-99

II laipsnio hipertenzija

160-179

ar/ir

100-109

III laipsnio hipertenzija

≥180

ar/ir

≥110

Izoliuota sistolinė hipertenzija

≥140

ir

<90

 

 

Inkstai yra poriniai pupelės formos organai, maždaug kumščio dydžio. Jie yra šiek tiek žemiau krūtinės ląstos iš abiejų stuburo pusių. Inkstą sudaro ~ 1 mln. plonyčių vamzdelių vadinamų nefronais. Kasdien abu inkstai filtruoja 120-150 litrų  kraujo ir pagamina 1-2 litrus šlapimo. Inkstai dalyvauja reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Jie palaiko efektyvų tarpląstelinio skysčio tūrį didindami ar mažindami natrio išsiskyrimą, taip užtikrinamas pastovus kraujo spaudimas. Inkstai susiję su renino-angiotenzino-aldosterono sistema, kuri svarbi arterino kraujo spaudimo reguliacijai.

 

XIX a. pirmą kartą pastebėtas ryšys tarp hipertenzijos ir inkstų disfunkcijos. Arterinė hipertenzija JAV, po cukrinio diabeto, antra pagal dažnį inkstų pažeidimą sukelianti priežastis. Lietuvos dializuojamų pacientų 13–14 proc. galutinės stadijos inkstų ligos priežastis yra hipertenzinė nefrosklerozė. 

 

Hipertenzija pažeidžia inkstų smulkiąsias kraujagysles, sutrinka reguliaciniai mechanizmai, žalojami inkstų glomerulai. Jei pažeistos inkstų kraujagyslės, sutrinka organizmui kenksmingų medžiagų apykaitos produktų ir skysčių šalinimas. Nepašalinti skysčiai kraujagyslėse didina kraujo spaudimą, susidaro uždaras ratas. Arterinė hipertenzija pažeidžia inkstus, sukeldama hipertenzinę nefropatiją, kuriai būdingas inkstų funkcijos sutrikimas, progresuojanti į organinę pažaidą ir nefrosklerozę.

 

Dauguma žmonių nejaučia hipertenzijos simptomų, retai pasireiškia galvos skausmu.  Ankstyvose stadijose inkstų liga taip pat neturi simptomų. Gali atsirasti kojų, pėdų ar čiurnų,  rečiau rankų ar veido tinimai. Blogėjant inkstų funkcijai gali pasireikšti daugiau simptomų: apetito stoka, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, nuovargis, niežulys.

 

Hipertenzijos sukeltas inkstų pažeidimas dažnai nustatomas gana vėlai, kai jau ryškiai pablogėja inkstų funkcija ir atsiranda simptomai. Todėl svarbu pacientus segančius arterine hipertenzija stebėti ir tirti dėl organų taikinių pažeidimo. Vienas anksčiausių inkstų pažeidimo požymių yra mikroalbuminurija. Mikroalbuminurija atspindi ne tik inkstų patologiją, nes yra susijusi ne tik su inkstų ligos progresavimu, bet kartu ir širdies, galvos smegenų baseino pažeidimo prognozę. Taip pat reikia vertinti inkstų funkciją, glomerulų filtracijos greitį.

 

Tinkamiausios priemonės, apsaugoti inkstus nuo hipertenzijos sukeliamos žalos, mesti rūkyti, sveikai maitintis, fizinis aktyvumas, streso suvaldymas. Dietoje turėtų būti daugiau vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų. Vengti natrio (druskos), riebaus, turinčio daug cholesterolio maisto. Sočiuosius riebalus rekomenduojama keisti nesočiaisiais. Mažesnis sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčių produktų vartojimas, padeda kontroliuoti lipidų kiekį kraujyje. Kuo daugiau vartoti produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių. Patartina, kad didesnę maisto raciono dalį sudarytų žuvis, paukštiena, riešutai, kuo mažesnę saldainiai, cukraus turintys gėrimai. Jau esant inkstų pažeidimui, rekomenduojama riboti natrio ir skysčių suvartojimą, tai padeda sumažinti edemas ir kraujo spaudimą. 

 

Nejudrumas vienas iš kraujagyslių ir širdies ligų (taip pat ir arterinės hipertenzijos) rizikos veiksnių. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas visiems žmonėms, įskaitant, vaikus, vyresnio amžiaus asmenis. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti kraujo spaudimą. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Rekomenduojama mažiausiai 30-60 minučių fizinio aktyvumo kasdien. Fizinis aktyvumas – tai vidutinio sunkumo veikla, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, darbas sode, namų valymas.

 

Stresas, įtampa dažnas gyvenimo palydovas. Stresinės situacijos sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą. Nors reakcija į stresą sukelia trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą, jei tai kartojasi dažnai, gali turėti įtakos organų taikinių pažeidimui, ypač, jei į stresą reaguojama rūkymu, alkoholio vartojimu, gausia mityba. Todėl svarbu suvaldyti stresą. Gali padėti kvėpavimo, meditaciniai pratimai.

 

Nors daugumai pacientų hipertenzija ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, padidėjusį kraujospūdį būtina pastoviai gydyti. Medikamentinis gydymas (antihipertenziniai vaistai) sumažina kraujo spaudimą ir sulėtina inkstų ligos progresavimą.  Vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai. Pagrindinės antihipertenzinių vaistų grupės: 

  • AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriai. 
  • Angiotenzino II receptorių blokatoriai.
  • Betaadrenoreceptorių blokatoriai.
  • Kalcio kanalų blokatoriai.
  • Diuretikai.
  • Centrinio poveikio vaistai.
  • Kiti

Labai dažnai arterinė hipertenzija gydoma derinant įvairių grupių vaistus. Gydymas vienu vaistu taikomas tik lengvais  atvejais. AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai turi nefroprotekcinių savybių, lėtina inkstų ligos progresavimą.

 

Hipertenzinės nefropatijos profilaktikos, progresavimo sustabdymo pagrindas yra labai ankstyvas arterinės hipertenzijos nustatymas ir kokybiškas jos medikamentinis gydymas derinamas kartu su nemedikamentinėmis priemonėmis.