Miegas yra būtinas asmens gerovei kiekvienu gyvenimo etapu. Pakankamas kiekis kokybiško miego ne tik pagerina bendrą savijautą ir suteikia žvalumo, tačiau turi itin reikšmingą įtaką įvairių ligų išsivystime ir progresavime. Galiausiai mes ir patys jaučiame sąsają tarp miego ir gebėjimo aktyviai dirbti dienos metu - trūkstant miego ima varginti pykinimas, bloga nuotaika, irzlumas, dirglumas. Tačiau tai trumpalaikiai simptomai, kuriuos dažnas užmiršta po gero kitos nakties miego. Antra vertus, užsitęsęs miego sutrikimas gali įtakoti ilgalaikius organizmo pakitimus ir ligų, tokių kaip hipertenzija, išsivystimą.

Nurodoma, jog suaugusiems asmenims pakankama miego trukmė svyruoja tarp 7-8 valandų. Tačiau tai nėra griežtai apibrėžta – kai kurie po 6 valandų miego jaučiasi atstatę organizmo resursus, kitiems reikia iki 9 valandų. Be to, su amžiumi miegas trumpėja ir suteikia mažiau pasitenkinimo, net ir nesant poreikio dažniau užsnūstama dienos metu.

Miego sutrikimai ir hipertenzija

Įvairių miego sutrikimų ir padidėusio kraujospūdžio sąsaja yra žinoma jau senokai. Visų pirma, asmenims, kuriems jau diagnozuota hipertenzija po net vienos nemiegotos nakties, išmatuojamas ženkliai aukštesnis kraujo spaudimas. Antra, asmenys, prabundantys naktį dėl miego apnėjos (susirgimo, kurio metu sutrikus oro praėjimui kvėpavimo takais išsivysto progresuojantis dusulys), ir įvairių lėtinių širdies bei plaučių ligų, taip pat turi aukštesnį ir sunkiau koreguojamą kraujo spaudimą.

Tai ne pirmi duomenys, nurodantys miego ir padidėjusio kraujo spaudimo ryšį.  Statistiniai duomenys iš paprastų trumpalaikių studijų, nagrinėjančių kiekybinę miego įtaką sveikatai, yra pakankami teiginiui, jog bemiegė naktis ar mažesnis miego valandų skaičius įtakoja sveikatos būklę. Į tai išties reikėtų atkreipti dėmėsį, nes per pastaruosius dešimtmečius vidutinė miego trukmė sumažėjo 1-2 valandomis ir net trečdalis žmonių nurodo, jog miegui skiria ne daugiau nei 6 val. 

Siekiant detalizuoti šį ryšį Europos gydytojai toli pacientų studijai neieškojo – ištyrė savo jaunųjų kolegų, rezidentų, miego trukmę ir paskaičiavo, kiek ir kokio maisto jie suvalgė, pamatavo kraujo spaudimus ir kitus medicinius rodiklius. Rezultatai išties stebinantys – šiek tiek daugiau nei 5 valandas miegantys asmenys turėjo aukštesnius kraujo spaudimus, suvartojo 500 kcal daugiau nei kontrolinė grupė be energijos sunaudojimo padidėjimo. Pastarasis disbalansas tarp kalorijų suvartojimo ir sunaudojimo ilgainiui gali būti metabolinio sindromo, tame tarpe ir hipertenzijos, priežastis. Kuomet tiriami vidutinio amžiaus asmenys yra nurodoma, jog trumpesnis nei 5 valandų miegas yra susijęs su 2 kartus didesne hipertenzijos rizika. Tačiau reikėtų nesuskubti daryti absoliučių išvadų, kadangi vyresniems nei 60 metų žmonėms tai nėra taikoma. 

Kita vertus, nemiga – sunkumas užmigti, dažnas prabudimas nakties metu, nėra absoliučiai susijusi su didesne hipertenzijos rizika. Nors ir nurodoma, jog kankinant nemigai yra labai suaktyvėjusios organizmo sistemos provokuojančios hipertenziją, manomai šiuo atveju yra didesnis ryšys tarp dėl nemigos nukenčiančios miego trukmės ir aukštesnio kraujo spaudimo, nei pačios nemigos kaip medicininės problemos. 

Kai kurios studijos detaliau analizavo miego metu vykstančius pokyčius smegenyse. Vertinant smegenų aktyvumą yra skiriamos kelios miego fazės, kurių metu vyksta įvairūs organizmo resursus atstatantys procesai. Šis skirstymas pagrinde priklauso nuo elektrinių bangų ypatumų – lėtos ar greitos. Lėtųjų elektrinių bangų fazė yra laikoma atkūriamoji ir yra ypač svarbi atminčiai ir bendram smegenų veiklos pajėgumui. Vieno tyrimo metu, buvo nustatyta, jog 4 proc. sutrumpėjęs lėtųjų bangų miegas didina hipertenzijos riziką net 83 proc. Tai ypač svarbu senstant, kadangi fiziologiškai trumpėja ši miego fazė ir žmonės yra veikiami didesnės hipertenzijos rizikos. 

Ar naudingas pietų miegas?
Asmenys, miego valandų skaičių papildantys snūstelėjimu dienos metu, neturėtų per daug džiaugtis. Pietų Europos šalyse siesta (poilsis, miegas dienos metu) yra normalus reiškinys ir įvairių studijų metu yra įrodytas teigiamas pietų miego efektas sveikatai, neretai net apsauginis. Tačiau reikėtų pabrėžti, jog tyrimai atlikti su gyventojų populiacijomis, kuriose šis reiškinys yra plačiai propaguojamas. Visai kita situacija stebima šalyse, kuriose pietų miegas nėra toks paplitęs ar tradicinis reiškinys. Japonų daugelį metų tęsta studija nurodo, jog asmenys, kurie bent 30 minučių per dieną skiria „grožio miegui“ turi padidintą mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų ne vėžinių susirgimų riziką. Ne gano to, yra nurodoma, jog asmenys, skiriantys popiečio miegui daugiau laiko, turi aukštesnius kraujo spaudimus ir iki 20 proc. didesnę hipertenzijos išsivystymo riziką. Kol kas tai vis dar kontroversiška tema, reikalaujanti daugiau tyrimų. Viena aišku, jog geriausia, kai miegama naktį, o popiečio miegas gali būti naudingas keliais išimtinais atvejais, pavyzdžiui po nakties darbo. 

Kita galima su miegu susijųsi problema – košmarai. Daliai žmonių jie gali sukelti tokį stiprų emocinį efektą dėl baisių regėtų vaizdų, jog miegas yra visiškai sutrikdomas. Ne gano to, dažnai besikartojantis košmarai gali iškreipti miego ritmą, skatinti alkoholizmą ar kitų priklausomybių vystimąsi.

Medikamentinis gydymas šioje srityje yra išties skurdus. Didelis posūkis įvyko, kuomet buvo pastebėta, jog hipertenzijos gydymui naudojamas vaistas, prazocinas, pasižymi košmarus mažinančiu poveikiu. Nors šis efektas buvo pastebėtas kaip šalutinis reiškinys studijose, tiriančiose vaisto hipotenzinį (kraujo spaudimą mažinantį poveikį), pradėti pirmieji tyrimai naudojant šį medikamentą tikslingai košmarų gydymui pacientams, turintiems potrauminio streso sindromą. Manoma, jog esminė košmarų išsivystymo priežastis, per daug aktyvinti cheminiai receptoriai smegenyse, kuriuos, manomai, prazocinas gali inaktyvuoti. Taigi kai kuriems pacientams dvi skirtingos medicininės būklės galėtų būti gydomos vienu vaistu.

Šiai dienai turima informacija tik patvirtina teigiamą kokybiško miego įtaką mūsų sveikatai. Tam, kad užtikrinti, jog miegas tikrai būtų ilgesnis ir kokybiškesnis, reikėtų laikytis žemiau išvardytų taisyklių:

• Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
• Dienos metu išlikti aktyviam – nesedėti ilgiau nei valandą.
• Vengti pietų miego.
• Vengti prisivalgymo, alkoholio vartojimo prieš miegą.
• Nerūkyti prieš miegą.
• Atsipalaidavimo pratimai prieš miegą.
• Nusiprausti, pasiruošti ramią ir patogią miego aplinką (miego higiena)