Žinomas plastikos chirurgas Dainius Balčiūnas tikina iki šiol neturintis problemų nei su kraujospūdžiu, nei su cholesterolio lygiu kraujyje. Būtent šie rodikliai laikomi didžiausiais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais. Koks mediko sveikatos receptas?

Dvi pagrindinės sveiko gyvenimo taisyklės

Pats pašnekovas tikina, kad receptas labai paprastas – prevencija. „Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija tiek daug apie tai kalba. Dar mano studijų laikais sakydavo – investavus į prevenciją tris litus, sutaupai šimtą litų, kuriuos reikėtų išleisti gesinant gaisrą, t. y. gydant infarktą, širdies nepakankamumą ar kitą ligą. Jei norime nesirgti, rūpintis savo sveikata turėtume nuo jaunystės. Patarimai gerai žinomi visose civilizuotose šalyse, nieko nauja nepasakysiu. Reikia pakankamai  judėti, pasivaikščioti gryname ore, gerai išsimiegoti, kas šiandien retenybė, ir nekimšti į burną bet ko“, – sakė D. Balčiūnas.

Mediko teigimu, taip pat labai svarbus šiandieninį mūsų gyvenimą lydintis streso fonas, kurį būtina, kiek įmanoma, sumažinti. Nuolatinė įtampa neišvengiamai veikia visą mūsų organizmą.

„Sakoma, kad minimalus stresas reikalingas, kadangi jis palaiko organizmo tonusą. Tačiau gyvenimas nuolatinėje įtampoje, be jokio atokvėpio, dieną naktį dirbant tikrai nieko gera neatneš. Reikia suvokti, kad poilsis mums būtinas. Jei norime būti sveiki, turime būti sąmoningi visame kame – pasirinkdami dienotvarkę, sudarinėdami mitybos racioną, vertindami maisto produktus pagal kainos ir kokybės santykį“, – svarsto pašnekovas.

Medikas teigė girdėjęs pasakojant, kaip darbingo amžiaus vyras, regis, buvo kaip ąžuolas, o krito nuo širdies smūgio. Esą nelaimė – kaip perkūnas iš giedro dangaus: nuvažiavome į kaimą šieno pagrėbti, o lygioje vietoje širdis plyšo.

„Taip, plyšo, nes iki tol visą gyvenimą jis sėdėjo už vairo ir visiškai nejudėjo. Savo sveikata reikia rūpintis atsakingai. Ir sportuoti reikia atsakingai. Kai jauni vyrai ateina į sporto salę kilnoti svarsmenų gripuodami ar sirgdami angina, širdis apkraunama dvigubai – ligos ir sporto. Vienas toks kartas gali baigtis liūdnai“, – teigė D. Balčiūnas.  

Mediko mitybos planas

Paklaustas, ką jis pats daro, kad jaustųsi gerai ir būtų sveikas, pašnekovas apgailestaudamas atviravo, kad jo darbo pobūdis neleidžia visiškai įgyvendinti visų taisyklių, kurių norėtų laikytis.

„Dvidešimt metų reguliariai kas keletą parų ligoninėje tekdavo budėti naktimis, daugybę valandų praleisti operacinėje siuvant pacientams nutrauktus pirštus. Toks darbo krūvis neišvengiamai alina organizmą, kenkia ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Vienintelis geras dalykas – tokia veikla teikia pasitenkinimą, kad padėjai žmogui.

Dėl tos pačios priežasties, kad dirbu medicinos srityje, kuri neturi griežtos, iš anksto nuspėjamos dienotvarkės, mitybos režimas – taip pat nereguliarus, nors gerai, skaniai pavalgyti mėgstu ir neriboju savęs vengdamas kokių nors produktų. Pavyzdžiui, namuose visada yra lašinių. Tačiau tai nereiškia, kad valgau viską iš eilės. Renkuosi pilnavertį maistą, grynus produktus, kurie neprikimšti daugybės priedų. Nesu pigių produktų gerbėjas – geriau mažiau arba nieko, negu valgyti bet ką“, – teigė D. Balčiūnas.

Pasak plastikos chirurgo, geriausia dieta – nepersivalgyti, ką ypač mėgstame per šventes, o po to dejuojame, kad jaučiamės apsunkę. Užuot dejavus, vietoj kalno bet kokio maisto daug naudingiau pagaminti mažiau, bet tokio, kokį mėgstame labiausiai, ir mėgautis juo mažomis porcijomis.

Kodėl kasmet verta profilaktiškai pasitikrinti sveikatą

D. Balčiūnas savo kraujospūdį ir cholesterolio lygį kraujyje žino pirmiausiai todėl, kad, nepaisant geros savijautos, kartą per metus, kaip sveikatos apsaugos sistemos atstovas, privalo profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą. Ne tik dėl savęs, bet ir todėl, kad būtų saugus savo pacientams.

„Šiuo metu daugiau problemų turiu dėl to, kad kraujospūdis žemas, o ne aukštas. Kai jis pakyla iki normalaus, jaučiuosi dar geriau. Todėl stengiuosi reguliariai palaikyti raumenų tonusą – tam padeda judėjimas, šaltas dušas ryte, grynas oras“, – tikina pašnekovas.

Pasak mediko, kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas, nors daug kam atrodo laiko gaišimas, naudingas yra visiems. Jo metu gali būti atrasta nemažai sveikatos problemų, apie kurias pats žmogus net nenutuokė. Be to, kasmet reguliariai tikrinantis sveikatą, įmanoma įvertinti pokyčius, t. y. stebėti, kaip keičiasi širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis svarbus kraujospūdis, cholesterolio ar gliukozės lygis kraujyje, kiti organizmo būklę rodantys rodikliai.

„Kaip žmonės reguliariai tikrina šildymo sąskaitas, taip pat reguliariai turėtų pasitikrinti ir savo sveikatos rodiklius, vaizdžiai tariant, savo vamzdžių būklę kūne – užakę jie ar ne. O tai gali parodyti daugybė veiksnių. Žinant situaciją, priklausomai nuo kraujagyslių pažeidimo lygio, jau galima imtis tam tikrų veiksmų: vienais atvejais užtenka pakeisti gyvenimo būdą, mitybą, kitais atvejais jau reikia rimtesnio gydymo.

Mes, lietuviai, dažnai pamirštame svarbiausią priesaką, kurį skleidžia krikščioniška filosofija: „Mylėk savo artimą, kaip pats save“. Kitus dar stengiamės mylėti, bet save rūpintis savimi, savo sveikata dažniausiai pamirštame“, – įsitikinęs D. Balčiūnas.