Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

H. Mackevičiaus receptas, padėjęs atsigauti po infarkto, – vaikščiojimas

Vienas iš humoro laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius prieš aštuonerius metus patyrė infarktą. Šiandien apie ligą jis kalbėti nenori, o ir nėra būtinybės. Mat žinomas televizijos veidas jaučiasi sveikas, tuo dar kartą patvirtindamas medikų teiginius, kad sveikata – mūsų rankose. Taigi ką garsus Lietuvos vyras daro dėl savo širdies?

 

Žinojo turintis aukštą kraujospūdį, bet pernelyg nesirūpino

Liga, kaip paprastai ir būna, trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. H. Mackevičius prisipažįsta žinojęs, kad turi padidintą kraujospūdį, tačiau jautęsis visiškai gerai, todėl pernelyg galvos dėl to nesukęs.

„Tiesa, kadangi pats esu studijavęs medicinos mokslus, žinojau, kad su mano svoriu, mano gyvenimo būdu ir mano metuose bus problemų, todėl laikas nuo laiko matuodavausi kraujospūdį. Kai jis ilgą laiką būdavo padidėjęs, pagerdavau jį mažinančių vaistų. Kai jis vėl tapdavo normalus, gerti vaistus liaudavausi ir vėl gyvenau kaip gyvenęs. Tačiau padidėjęs kraujospūdis – klastinga būklė, kadangi tu iš tiesų nieko nejauti. Tik pasimatavęs kraujospūdį, sužinodavua, kad jis padidėjęs, o šiaip jausdavausi visiškai normaliai, sveikas. Jeigu žmonės jaustų specifinius, apie ligą signalizuojančius simptomus, jie išvengtų infarkto, nes pradėtų gydytis. Tačiau kai pasireiškia liga, jau būna vėlu. Infarktas paprastai visada kaip perkūnas iš giedro dangaus“, - pasakojo Lietuvos humoro profesionalas.

Net pats nesitikėjo, kokį poveikį padarys kasdienis vakščiojimas

Tai buvo pakankamai stiprus sukrėtimas, privertęs jį peržiūrėti savo gyvenimo būdą. Šiandien vyras tvirtai gali pasakyti, kad stengiasi būti sveikesnis, ir jam tai sekasi.

„Ką pakeičiau? Tiesiog pradėjau daug judėti – vaikščioti. Kasdien stengiuosi nueiti 10 tūkst. žingsnių, o jei yra galimybė – ir 20 tūkst. Viskas priklauso nuo to, kiek turiu laiko ir koks oras. Štai šiandien žiūriu pro langą ir suprantu, kad ilgai nepasivaikščiosiu. Įvykdyti žingsnių normą man labai padeda šuo, kurį kasdien vedžioju, be to, į darbą ir iš darbo stengiuosi eiti pėsčias. Šeimoje mes turime automobilį, bet nesu mėgėjas vairuoti. Paprastai jį vairuoja žmona, aš skolinuosi, tik kai labai reikia. Būtent tai mane turbūt ir gelbėja“, - svarstė pašnekovas.

H. Mackevičius – gyvas pavyzdys, kaip stipriai mūsų sveikatą gali paveikti paprasčiausias judėjimas – ne prakaitavimas salėje, ne varginantis ilgų distancijų bėgiojimas, bet malonus, neįpareigojantis vaikščiojimas sau priimtinu tempu.

„Tai vienintelis dalykas, kurį reguliariai darau. Vaikščiojimo pagalba numečiau maždaug 25 kg, susitvarkė kraujo tyrimai – cholesterolis, gliukozė. Beveik nebereikia gerti vaistų. Anksčiau pas gydytoją tekdavo lankytis kartą per pusmetį, dabar eisiu po trejų metų pertraukos ir ne todėl, kad jaučiu kažką negera, bet noriu pasitikrinti profilaktiškai. Tiesa, visiems šiems pokyčiams prireikė trejų metų – savijauta keitėsi po truputį. Ir dabar nesijaučiu kaip aštuoniolikmetis, bet tai normalu. Tiesiog jaučiuosi adekvačiai savo metams“, - pasakojo humoristas.

 

Nėra geresnės dietos kaip valgyti mažiau

Savo mitybos įpročių jis praktiškai nekeitė, tik pradėjo mažiau valgyti. Pasak jo, dar niekas nesugalvojo geresnės dietos, kaip judėjimas ir mažesnės porcijos. Iš pradžių teko save labai kontroliuoti, tačiau šiandien jau teigia to nebedarąs.

Vaikščiojimas jam padeda mažinti dar vieną svarbų širdies ir kraujagyslių ligų veiksnį, - stresą, kurio mūsų gyvenime, žinia, netrūksta. Nors H. Mackevičius juokiasi, kad jo darbas – visiškai ramus, jame nėra streso, vis dėlto prisipažįsta, kad vaikščiodamas jis pailsi ir išvėdina smegenis.

„Taip pat pradėjau daug įdėmiau stebėti savo organizmo pojūčius ir signalus. Manau, kiekvienas žmogus, patyręs infarktą, savo kūno pojūčius stebi labai įdėmiai, kdangi žino: liga bet kada gali pasikartoti. Kita vertus, viskas mano rankose. Tai kontroliuojama liga“, - tikino pašnekovas.

 

Prielaidos įvykti infarktui vystosi daugybę metų

Pasak medikų, dažnai manoma, kad infarktas prasideda nuo skausmų krūtinėje, tačiau prielaidos jam įvykti vystosi labai ilgai. Vienas iš svarbių rizikos veiksnių – arterinė hipertenzija, t. y. nekontroliuojamas padidintas kraujospūdis, kuris žaloja vidines kraujagyslių sieneles. Deja, iš pradžių pokyčiai nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus apie padidėjusį kraujospūdį gali ilgai nieko neįtarti. Tik tuomet, jei atsiranda galvos skausmai, nemalonūs pojūčiai širdies plote, žmogus apsilanko pas gydytoją ir sužino savo bėdą. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, širdis gauna papildomą apkrovą, todėl alinama, taip pat ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslių sienelės.

Padidėjęs kraujospūdis savo ruožtu – sutrikusios medžiagų pusiausvyros, dėl kurios vytosi aterosklerozė, pasekmė. Tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro vadinamosios cholesterolio plokštelės, kurios siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimą. Be to, plokštelė gali atitrūkti, o susidaręs krešulys, užstrigęs siaurame kelyje, gali visiškai užkimšti kraujgyslę. Jeigu užkemšama širdies kraujagyslė, įvyksta infarktas.

Būtent todėl labai svarbu žinoti, sekti ir kontroliuoti savo kraujospūdį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi padidintą riziką susirgti infarktu. Pagrindiniai rizikos veiksniai: vyresnis amžius (moterims – nuo 65 m., vyrams – nuo 55 m.), ligos atvejai šeimoje, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, II tipo cukrinis diabetas, alkoholio vartojimas.