Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Komikas, didžėjus, žinomas TV personažas Rimas Šapauskas: geriausia dieta – mažiau valgyti

Kol kas jaučiuosi sveikas ir niekuo nesiskundžiu, energijos pakanka viskam. Pagal savo metus jaučiuosi kokių 29 metų. Tačiau žinau, kad biologiškai esu įkopęs į amžiaus tarpsnį, kai jau atsiranda rizika susirgti širdies ir kraujagyslių liga.

Informacija apie tai mane pasiekia iš visur – interneto, televizijos, vaistų reklamų. Taigi nežinoti neįmanoma. Ką darau dėl savo širdies? Be reikalo, tik iš smalsumo kraujospūdžio dažnai nesimatuoju, tačiau bent kartą per pusmetį jį pasitikrinu. Specialiai pas gydytoją neinu, tačiau vis atsiranda proga jį pasimatuoti ar sporto klube, ar dar kur nors. Kol kas viskas gerai, jis normalus.

Kraujo tyrimų profilaktiškai, prisipažinsiu, iki šiol nesidariau. Esu tyręsis tik cukraus kiekį kraujyje, nes pasitaikė progų tai padaryti įvairių akcijų metu. O štai cholesterolio lygio nežinau, bet manau, kad jau ateina laikas, kai tai padarysiu. Stegiuosi į savo sveikatą žiūrėti atsakingai, suprantu, kad nesame amžini“,– teigė vyras.

Kad nebūčiau storas, sportuoju, nors ir nereguliariai. O jei rimtai, iš tiesų reikia rūpintis savo svoriu, kadangi, ne paslaptis, su amžiumi jis kaupiasi visiems. Dėl tos pačios priežastis skiriu daug dėmesio mitybai. Pirmiausiai stengiuosi nepersivalgyti, nes, žinia, geriausia dieta – valgyti mažiau. Žinoma, kartais sunku, nes būna labai skanu. Gamindami namie, šeimoje, stengiamės gaminti paprastesnį, natūralesnį maistą, vartoti sveikesnius riebalus. Šiais laikais tai nesudėtinga – yra pasirinkimas pačių įvairiausių aliejų. Jie ne tik sveiki, bet ir skanūs.

Man asmeniškai labai patinka Kretos dieta, kurioje vyrauja šviežios daržovės, vaisiai, grūdiniai produktai, sūris, alyvuogės, taigi yra visko, ko reikia visavertei mitybai. Taip pat labai tikiu žuvų taukais. Šaltuoju metų laiku juos geriame šeimoje. Jie tinka ne tik širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, esu pastebėjęs jo stebuklingą poveikį peršalimo ligoms – kaip ranka nuėmė slogą.