Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Prieš keletą metų teko apsilankyti poliklinikoje. Gydytoja pažiūrėjo, kad patenku į prevencinę sveikatos tikrinimo programą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ir pasiūlė išsitirti. Taip ir padariau. Kraujospūdis buvo normalus, bet cholesterolio lygis nebuvo geras, todėl gavau patarimų, kokio maisto vengti, lentelę su produktų pavyzdžiais. Niekada pernelyg nevalgiau riebaus maisto, kurį reikėtų dozuoti, vis dėlto tai man buvo proga persižiūrėti savo mitybos racioną. Iki tol visiškai nemąstydavau, ką valgau. Po šio vizito jau pagalvoju – kai galima pasirinkti, ką valgyti – kiaulieną ar jautieną, renkuosi jautieną. Su saldumynais niekada neturėjau bėdų – mūsų visa šeima nėra jų mėgėjai. Taigi nesame dideli sveikuoliai, bet stengiamės valgyti natūralesnį maistą ir ne per daug riebų.

Beje, kai po kurio laiko pakartojau cholesterolio tyrimą, rezultatas buvo daug geresnis. Regis, nieko ypatinga nedariau, todėl tai nustebino ir mane, ir gydytoją.

Vienintelis dalykas, kurį darau reguliariai, – tai sportuoju. Su vaikais vaikštome žaisti badmentoną. Taip pat plaukioju. Taigi reguliariai trys kartai per savaitę susidaro. Badmintonas man patinka, tai gana aktyvus sportas, jei nori, gali rimtai nusivaryti nuo kojų. Esu vaikščiojęs į sporto klubą, bet darbas su treniruokliais man nuobodus. Bėgioti taip pat nemėgstu, todėl radau žaidybinį sportą, kuris man tinka ir patinka.

Po to karto dėl širdies ir kraujagyslių ligų daugiau nesityriau, o ir profilaktiškai kartą per metus pas gydytoją nenueinu. Taip jau yra – kol bėda neprispaudžia, gaila laiko, kurį praleisi poliklinikoje. Todėl, kol jokie sopuliai neišgąsdino, vis atidėlioju ateičiai.