Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija.  Negydoma arterinė hipertenzija sukelia ne tik širdies ir inkstų ligas, tačiau gali skatinti akių ligų vystymąsi bei pažeisti regėjimą.

 

Su arterine hipertenzija yra susijusios keletas kraujagyslinių akių ligų. Aukštas kraujo spaudimas sukelia hipertenzinę retinopatiją, regos nervo neuropatiją. Taip pat yra svarbus rizikos veiksnys tinklainės arterijų ir venų embolijos, diabetinės neuropatijos atsiradimui.


Tačiau padidintas kraujospūdis sukelia ne tik kraujagyslines akių ligas, bet ir gali  pagreitinti nekraujagyslinių akių ligų, tokių kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, progresavimą.


Hipertenzinės retinopatijos simptomai

 Hipertenzinė retinopatija - tai dažniausia akių liga, kuri yra tiesiogiai susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu. Paprastai žmonės nejaučia jokių ligos simptomų, tačiau kai greitai progresuoja hipertenzinė retinopatija gali pasireikšti:

  • Pablogėjęs regėjimas;
  • akių ašarojimas;
  • akių kraujagyslių trūkinėjimas;
  • dvejinimasis akyse lydimas galvos skausmų.
     

Hipertenzinės retinopatijos klasifikacija

Aukštas ir blogai kontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas palaipsniui pažeidžia ne tik viso organizmo kraujagysles, bet ir tinklainės mikrokraujagysles. Pagal pažeidimo pobūdį ir sunkumą hipertenzinė retinopatija yra skirstomas į  IV laipsnius:

  •  I*  -   nežymus tinklainės arteriolių susiaurėjimas;
  • II * – pakitimai panašūs į I* pažeidimus, tačiau labiau išreikšti tinklainės arterijų spazmai;
  • III*  –  prie jau minėtų simptomų prisideda liepsnos arba taško formos kraujosrūvos, medvilnės  dėmės, kietieji eksudatai ir mikroaneurizmos;
  • IV*  – keli arba visi aukščiau minėti pakitimai bei optinio disko edema.


Rizikos veiksniai 

Nors hipertenzinės retinopatijos atsiradimo pagrindinė priežastis yra arterinė hipertenzija, tačiau jos išsivystimui didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas, bei gretutinės ligos. Pagrindiniai hipertenzinės retinopatijos rizikos veiksniai yra:

 

  • nekoreguojamas, nuolat padidėjęs kraujospūdis; 
  • širdies ligos;
  • aterosklerozė;
  • cukrinis diabetas;
  • rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas;
  • padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
  • nutukimas, netinkama mityba.


Diagnostika ir gydymas

Norint įvertinti ar  pažeistos akies kraujagyslės, pagrindinis tyrimo metodas yra – oftalmoskopija, neinvazinis tyrimas, kurio metu  apžiūrimas akies dugnas, akies kraujagyslės, įvertinama jų bei regos nervo disko būklė. 


Akies tinklainė yra vienintelė kūno dalis, kurios kraujagysles galima apžiūrėti neinvaziniu būdu. Tinklainės kraujagyslės atspindi ir viso organizmo kraujagyslių būklę todėl šis tyrimas yra labai svarbus visiems pacientams turintiems aukštą kraujo spaudimą.


Oftalmoskopijos metu randami pakitimai būdingi hipertenzinei retinopatijai, turėtų būti stimulas tinkamai koreguoti arterinį kraujo spaudimą. Kadangi pagrindinis hipertenzinės retinopatijos gydymo būdas yra gera kraujospūdžio kontrolė, be to gerai kontroliuojant kraujospūdį, hipertenzinė retinopatija gali regresuoti.

 

Komplikacijos

Žmonės su hipertenzine retinopatija turi didesnę riziką kompliakcijų susijusių su akies tinklaine išsivystime. Komplikacijos gali būti:

  • Išeminė regos nervo neuropatija, kuri pasireiškia, kai aukštas kraujo spaudimas neleidžia kraujui normaliai tekėti į akį ir taip pažeidžia regos nervą. 
  • Tinklainės arterijų okliuzija atsiranda tuomet, kai tinklainės arterijos yra užkemšamos susidariusiais kraujo krešuliais. Kai taip nutinka akies tinklainė negauna pakankamai kraujo ir deguonies, dėl to netenkama regėjimo. 
  • Tinklainės venų okliuzija, pasireiškia tuomet, kai tekančiame kraujyje iš akies susidaro krešulys ir užkemša tinklainės venas taip bloginant kraujo nutekėjimą iš akies. 
  • Piktybinė hipertenzija yra reta, gyvybei grėsminga būklė, kuri pasireiškia staigiu kraujospūdžio padidėjimu ir staigiu regėjimo netekimu.

Reikia nepamiršti, kad žmonės sergantys hipertenzine retinopatija, ypač jei oftalmoskopijos metu randami IV* pakitimai, turi didesnę insultų riziką, bei tikėtina serga kitomis širides ar inkstų ligomis. 

 

Norint išvengti aukščiau minėtų ligų labai svarbu tinkamai ir nuolat koreguoti arterinį kraujo spaudimą. Vengti hipertenzinę retinopatiją skatinančių rizikos veiksnių, būti fiziškai aktyvensiems, bei tinkamai maitintis. Juk pagrindinis hipertenzinės retinopatijos gydymo būdas – ilgalaikė, tinkama arterinio kraujospūdžio kontrolė.