Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kraujo spaudimo matavimasis turi tapti įpročiu

Lietuvoje pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Aukštas kraujo spaudimas minimas kaip vienas dažniausių išeminės širdies rizikos veiksnių, o juk dėl širdies ir kraujagyslių ligų įvyksta daugiau nei pusė mirčių mūsų šalyje.
„Tikriausiai taip nutinka dėl to, kad žmonės, net ir sužinoję savo ligos diagnozę, ir toliau gyvena taip, tarsi nieko nebūtų įvykę, ignoruoja ligą. Susirgus arterine hipertenzija reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą, visą gyvenimą nuolatos vartoti medikamentus, mažinančius spaudimą. Ar visi tai išgirsta ir pakeičia savo įpročius? Tikrai ne, o tuomet gyveni taip, tarsi rankoje laikytum ištrauktą granatos žiedą. Manau, kad žmonių nepaveiksi gąsdindamas ir pateikdamas bauginančius statistikos duomenis, dėl to svarbu nuolat aiškinti, kaip kuo ilgiau išsaugoti sveiką širdį, kaip padėti jai nesusirgti ir kaip gyventi visavertį gyvenimą susirgus“, – sako Audronė Leleikienė, Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė. Jai pačiai yra diagnozuota II laipsnio arterinė hipertenzija.

Nesirūpiname savimi
Lyginant su vakariečiais retais lietuvis rūpinasi savo sveikata, o net ir susirgęs dažnai nesigydo, nepaiso gydytojo nurodymų. Dėl šios priežasties sergantys arterine hipertenziją pas medikus dažnai atvyksta sirgdami miokardo infarktu. Siekiant, kad tokių pacientų būtų kuo mažiau, labai svarbus medikų ir pacientų bendradarbiavimas.
„Vienas iš asociacijos uždavinių yra noras skatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata ir bent kartą per mėnesį pasimatuoti savo kraujo spaudimą, net jei ir nejauti jokių simptomų. Tai mums turi tapti tokiu pačiu įpročiu kaip ir kasdienis dantų valymas, nes tik žinodami ir kontroliuodami savo kūno procesus, galime užbėgti už akių didelėms dramoms ateityje. Tik visi sutelkę bendras jėgas neprarasime jaunų, darbingų, mylinčių ir mylimų žmonių, galinčių auginti savo vaikus ar anūkus. Mūsų pacientų draugijos ambicija yra šnekėti ne iš statistinės, medicininės pusės – mes norime, kad žmogus pats susivoktų, susišnekėtų ir išgirstų gydytoją, kad taro jų vyktų bendradarbiavimas. Norime, kad mus išgirstų ir sveiki, žmonės“,– apie Hipertenzija sergančiųjų asociacijos siekius kalba A. Leleikienė.

 

Asociacijos atsiradimo istorija
Asociacijos, vienijančios hipertenzija sergančius pacientus, steigimą 2015 metų rudenį inicijavo Lietuvos hipertezijos draugija, Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos kardiologai ir nefrologai.

Hipertenzija sergančiųjų asociacija ir jai priklausantis edukacinio-šviečiamojo pobūdžio interneto tinklalapis „Hipertenzija.lt“ pirmą kartą viešai buvo pristatyta kongrese „Arterinės hipertenzijos naujienos, 2016“.