Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Main Menu

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų. Vienas iš trijų suaugusių žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį kraujospūdį – būklę, kuri sukelia beveik pusę visų mirčių nuo insulto bei širdies ligų. 

 

Centro poliklinikos gydytoja kardiologė Nijolė Kazakevičienė aiškina, kad hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mmHg. Arterinės hipertenzijos skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė arterinė hipertenzija (PAH) yra liga, kuriai būdinga nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. PAH sudaro apie 90 procentų arterine hipertenzija sergančių žmonių.  Antrinė arterinė hipertenzija nustatoma, kai ligonis serga inkstų, endokrinine ar kita liga, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas iš ligos simptomų. Iki 10 procentų pacientų serga antrine hipertenzija. Dažnai arterinė hipertenzija yra besimptomė ir todėl dar vadinama tyliąja žudike. Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų,  todėl dažnai lieka nepastebėtas, tačiau ilgainiui, negydant, išauga rizika susirgti insultu, išemine širdies liga, širdies ar inkstų nepakankamumu.

 

Pusė sergančiųjų nežino apie tai

„Arterine hipertenzija sergančiųjų nusiskundimus lemia kraujagyslių pažeidimo laipsnis. Hipertonikai, kurių širdies ir smegenų kraujagyslės dar nėra pažeistos, dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir dažnai (iki 50 procentų) nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Sergant vidutinio sunkumo hipertenzija nusiskundimus lemia vyraujantis kraujagyslių pažeidimas. Vyraujant smegenų kraujagyslių pažeidimui  svaigsta, skauda galva smilkinių, pakaušio, sprando srityse, ypač po įtempto darbo ar paryčiais. Gali ūžti, spengti ausyse, pablogėti regėjimas, atmintis, kraujuoti iš nosies. Ligoniai, kuriems pasireiškia širdies kraujagyslių pažeidimas, greičiau pavargsta, uždūsta, vargina krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai“, – teigia Centro poliklinikos gydytoja kardiologė.

 

Lemia genai ir gyvenimo būdas

Bendras arterinės hipertenzijos paplitimas yra apie 30-45 procentų bendroje Europos populiacijoje, ženkliai didėjantis su amžiumi. PAH atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Manoma, kad kiekvieno asmens kraujo spaudimas 35-70 procentų yra nulemtas genų, beveik pusei  pacientų nustatoma, kad jų šeimoje buvo asmenų, turėjusių padidėjusį kraujospūdį. Nustatyta apie 20 genų, kurie atsakingi už kraujo spaudimo kontrolę.

 

Pasak Centro poliklinikos kardiologės N. Kazakevičienės, arterinio kraujo spaudimo didėjimui turi įtakos per didelis druskos suvartojimas. Nutukę ar antsvorį turintys žmonės dažniau kenčia  nuo padidėjusio kraujospūdžio, ypač didelėje hipertenzijos išsivystymo rizikos grupėje yra tie, kurių nutukimas yra pilvinio tipo. Kitas labai svarbus hipertenziją skatinantis veiksnys yra alkoholis, taip pat rūkymas, įvairūs stresiniai stimulai, per mažas fizinis aktyvumas, per riebus maistas. Kraujospūdis gali padidėti nuo ilgalaikio pervargimo ar triukšmo, vibracijos poveikio.

 

Būtina keisti gyvenseną

Tinkamas gyvensenos keitimas yra arterinės hipertenzijos profilaktikos pagrindas. Rekomenduojama saikingai vartoti druską – 5-6 g (t.y. 1 nubrauktas arbatinis šaukštelis) per dieną, daugiau valgyti daržovių (apie 400 g per dieną būtina norma), vaisių ir mažai riebalų turinčių produktų, atsikratyti antsvorio, taip pat reikia fizinio aktyvumo, nerūkyti, nevartoti alkoholio.

 

Pagrindinė antihipertenzinio gydymo nauda yra paties arterinio kraujospūdžio mažinimas. Skiriama penkios pagrindinės antihipertenzinių vaistų klasės: diuretikai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai. Jie yra tinkami tiek medikamentinio gydymo pradžiai, tiek palaikymui vienu vaistu ar jų deriniais. Labai svarbu vaistus vartoti kiekvieną dieną paskirtu laiku.

 

Profilaktika ir prevencija

Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmauja Europoje. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei prailginti gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos gydymo įstaigose vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Rizikos grupei priskiriami vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų. Patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis: krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija/smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze. O taip nustatyti aterosklerozę ar cukrinį diabetą žmonėms, kurie nejaučia jokių sveikatos sutrikimų. Taip  siekiant užkirsti kelią šių ligų vystymuisi, sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

 

Jei nustatoma, kad asmuo turi didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jam yra paaiškinama, kaip turi keistis jo gyvenimo būdas, kokių prevencinių priemonių reikia imtis. Esant poreikiui pacientas siunčiamas į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.

Visi, besidomintys širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, daugiau informacijos gali gauti iš savo šeimos gydytojo ar iš drauge su juo dirbančio slaugytojo.