Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Iki šiol visiems pacientams, kurie vartojo kompensuojamuosius vaistus, valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų kompensuodavo numatytą bazinę vaisto kainą, skirdavosi priemoka, kurią pacientas turėdavo susimokėti pats. Atsižvelgdamas į savo piniginės storį, pacientas vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga galėdavo įsigyti tiek pigiausią, tiek brangiausią, o jų kaina galėjo skirtis  apie 40 proc. 

Artimiausiu metu pacientai tokios galimybės rinktis nebeturės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė pakeisti Vyriausybės nutarimą dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamas iš PSD fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos. 

 

Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus skirtumas tarp brangiausio ir dviejų pigiausių  tos pačios grupės vaistų kainų vidurkio negali skirtis daugiau nei  40 proc., kai grupę sudaro daugiau nei 3 gamintojų tos pačios veikliosios medžiagos vaistai. 

 

Nors Vyriausybės nutarimas per paskutinius 3 metus keičiamas jau 7 kartą, SAM įsitikinusi, kad  gamintojai prie  paskutinių pakeitimų jau  prisitaikė, todėl itin nukenčia pacientai, kurie renkasi ne pigiausius vaistus – jie sumoka itin dideles priemokas. 

 

„Pacientai patys sprendžia, kuriuos vaistus įsigyti. Dažniausiai jie renkasi tuos, kurie jiems geriausiai padeda, kuriais jie gydosi ilgus metus. Jei žmogus serga lėtine liga, pavyzdžiui, hipertenzija gydosi dešimtmečiais, nes ši liga yra nepagydoma, tačiau ją būtina gerai kontroliuoti, kad būtų išvengta ankstyvųjų komplikacijų, todėl sergantieji būna išbandęs ne vieną tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamąjį vaistą ir atsirinkę tą, kuris labiausiai tinka ir kurį vartodamas geriausiai jaučiasi, nejaučia šalutinio poveikio, pavyzdžiui, jo nepykina, nesvaigsta galva. Visi vaistininkai ir medikai gali papasakoti ne vieną istoriją, kai pakeitęs vaistus sugrįžta nepatenkintas ir piktas pacientas, kuris skundžiasi, kad naujas vaistas nepadeda, jis jaučiasi blogai“ – sako  Audronė Leleikienė, Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė.  

 

Ji pastebi, kad parengusi dabar galiojančio kompensuojamųjų vaistų nutarimo projekto pakeitimą, SAM siekia apriboti pacientų teisę rinktis ir siekia, kad kompensuojamųjų vaistų sąraše liktų tik pats pigiausias vaistas.  Jei pacientas pirko ne pigiausius  vaistus iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir norės juos vartoti toliau, tai jis turės pirkti jau nekompensuojamus vaistus, o tai reiškia, kad jam labai pabrangsta gydymas, nes jam teks mokėti ne tik visą kainą už vaistus, bet ir daugiau nei 4 kartus didesnį PVM, nes kompensuojamiems vaistams taikomas PVM yra 5 proc., o ne kompensuojamiems – 21 proc. dydžio. Todėl ilgus metus vartotas vaistas pacientui gali prabrangti dvigubai ar net daugiau, lyginant su kaina, kurią jis mokėjo iki tol. 

 

Pasak A. Leleikienės, jei šis nutarimo projektas bus patvirtintas, tai vaistai taps neprieinami daugeliui pacientų, kurie kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, o tokių Lietuvoje – daugiau nei pusė milijono.

 

„Priėmus naują nutarimą kai kurie sergantieji  hipertenzija neturės galimybių rinktis jiems labiausiai tinkamą vaistą, kurį vartojo ne vienerius metus, nes turės mokėti visą vaisto kainą, nebus taikomas lengvatinis PVM. Naujasis Sveikatos apsaugos ministras žadėjo vaistų kainas mažinti, tačiau matome, kad elgiasi priešingai. Ne visi pacientai nori ir gali vartoti pigiausius vaistus. Kodėl iš jų reikia atimti galimybę rinktis tuos vaistus, kuriuos jie nori vartoti? Juk, jei pigiausias vaistas kainuoja 1,10 eur., brangiausias 1,50 eur., o valstybė kompensuodavo 1 eurą, kurį ir toliau žada kompensuoti, tai kodėl ji lenda į pacientų kišenes ir bando skaičiuoti pinigus, kuriuos užsidirbo pats pacientas ir kuriuos jis gali išleisti taip, kaip nori. Deklaruojama, kad taip SAM bando taupyti lėšas, taip ji gal ir sutaupys, bet ne todėl, kad visi pacientai pradės rinktis pigiausius vaistus, o todėl, kad dalis jų  nors ir mokėjo sąžiningai mokesčius,  bus priversti  už vaistus mokėti patys, pirks vaistus, kuriuos vartojo ilgus metus ir kurie buvo išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo“, - įsitikinusi Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė.  

 

Jei bus patvirtintas SAM parengtas nutarimo dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų įsigijimo išlaidų, kompensuojamų iš PSD fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos pakeitimo projektas, tai įsigaliojęs jis labiausiai palies pacientus, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, krūtinės angina, kuriuos vargina sąnarių ar nervų ligos, yra išgyvenę miokardo infarktą  ir kt.