Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Sekmadienį vyksiančiame Trakų pusmaratonyje sveikos gyvensenos entuziastai ne tik pradės bėgimo sezoną,  bet ir galės pasimatuoti kraujospūdį ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos rekordo. 

 

Didžiausio viename renginyje kraujospūdį pasimatavusių žmonių skaičiaus bus siekiama, minint Pasaulinę hipertenzijos dieną , kurios tikslas – patikrinti kiek įmanoma daugiau žmonių visame pasaulyje ir pateikti šią informaciją savo šalies atstovams.

 

Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas profesorius Marius Miglinas sako, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė yra aiški ir prieinama informacija.

 

„Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Hipertenzija laikoma daugiausiai mirčių sukeliančiu negalavimu, gali komplikuotis insultą, širdies infarktą ir kitus susirgimus. 

Toks didelis pavojus kyla dėl to, kad ligos simptomai dažniausiai nejuntami – tik apytikriai pusė dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį“, - problemos mastą atskleidžia profesorius M. Miglinas.

 

Anot iniciatyvos autorės „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkės Ingridos Damulienės, siekti rekordo būtent Trakų pusmaratonio metu nuspręsta dėl aktyvios šio renginio dalyvių bendruomenės.

 

„Apie hipertenzijos keliamus pavojus siekiame informuoti kuo daugiau žmonių, tad renginys, kuriame tikimės sulaukti kelių tūkstančių dalyvių, tinka ne tik skatinti žmonių motyvaciją daugiau judėti, bet ir visapusiškai rūpintis savimi – stebėti kūno signalus ir reguliariai atlikti kiekvienam žmogui reikalingus tyrimus. Širdžiai tapus pagrindiniu Trakų pusmaratonio akcentu, išgirsti savo širdį kviesime kiekvieną norintį – pasimatuoti kraujospūdį renginio metu padės net 30 savanorių“, - sako „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė.

 

Jai antrina ir Trakų pusmaratonį organizuojančios asociacijos „Sporto renginiai“ direktorius Evaldas Martinka. Anot organizatoriaus, ši iniciatyva visiems sportuojantiems turėtų tapti svarbiu priminimu, kad ne visuomet galima pasitikėti tik bendra organizmo savijauta.

 

„Tendencija, kad lietuviai vis labiau domisi sveika gyvensena bei aktyviu gyvenimo būdu, nieko nebestebina. Vis dėlto tiek sveikatos specialistai, tiek ir profesionalūs atletai neretai pastebi, kad daugumai žmonių vis dar pritrūksta nuoseklumo ir supratimo, kad sveikata reikia rūpintis visapusiškai. Svarbu ne tik mankštintis ir sveikai maitintis, bet ir reguliariai atlikti tyrimus, vengti žalingų įpročių ir streso. Didžiuojamės būdami šios iniciatyvos dalimi ir tikimės, kad renginys padės įtvirtinti nuostatą, jog gera savijauta dar nereiškia, kad jūsų širdis jaučiasi gerai“, - sako E. Martinka.

 

Prisijungti prie kraujospūdžio matavimo rekordo siekimo planuoja ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

 

„Penktąjį kartą organizuojamo „Eurovaistinės Trakų pusmaratonio“ tradicijos vis labiau įsigali mūsų mieste. Kadangi renginys neabejotinai prisideda prie to, kad miestiečiai daugiau sportuotų, užsiimtų aktyviomis veiklomis ir gyventų sveikiau, būsiu pirmoji eilėje prie kraujospūdžio matavimo aparato. Pasinaudoti puikia proga nelikti abejingais sau ir pasitikrinti skatinu ne tik visus bėgikus, bet ir mūsų miesto gyventojus“, - prisijungti prie iniciatyvos kviečia Trakų rajono savivaldybės merė.

 

„Eurovaistinės“ Trakų pusmaratonis vyks jau gegužės 14 d., sekmadienį. Į visas Trakų pusmaratonio rungtis reikalinga išankstinė registracija. Daugiau sužinoti apie renginį bei užsiregistruoti galima interneto svetainėje www.trakupusmaratonis.lt.