Assign modules on offcanvas module position to make them visible in the sidebar.

Arterinė hipertenzija: kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui gali būti padidėjęs tiek sistolinis tiek diastolinis kraujo spaudimas.

 

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

 

Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių (t.y. miokardo infarkto, insulto) bei inkstų ligų rizika.

 

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc. pacientų, kurių kraujospūdis padidėjęs. Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt. Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi. Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį. Pirminė arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

 

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. pacientų, kuriems yra padidėjęs kraujospūdis. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.t. Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

 

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Kai kraujospūdis yra tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg, jis laikomas normaliu, tačiau kai jaučiantis visiškai ramiai kraujospūdis dažnai pamatuojamas didesnis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnio ištyrimo ir gydymo galimybių.

 

Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc. žmonių, kurie serga hipertenzija, net nenumano, kad jų kraujospūdis yra gerokai didesnis nei normalus. Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. pacientų, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, naudoja vaistus, o tarp jų dar yra daugybė pacientų, kuriems taip ir nepavyksta sumažinti kraujospūdžio iki normalaus.

Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų bei paauglių. Lietuvoje padidėjęs kraujo spaudimas yra nustatytas apie 50–60 proc. šalies gyventojų, kurių amžius nuo 25 iki 65 metų. Sulaukus 35 metų amžiaus kiekvienas žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą.

 

Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko prof. Mariaus Miglino, padidėjusio kraujo spaudimo mūsų tautiečiai dažnai nelaiko rimta liga, nors šis negalavimas dažnai komplikuojasi į insultą, širdies infarktą, inkstų pažeidimą ar kitus susirgimus ir sukelia daugiausia mirčių. Pasaulio statistika skelbia, kad didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį.

 

 

 Sveikata rūpintis reikia jauniems

Gerėjant sveikatos priežiūrai ir gyvenimo sąlygoms ilgėja gyvenimo trukmė, o daugybinės lėtinės ligos tampa norma. Jomis serga 20-30 proc. žmonijos, joms gydyti yra sunaudojama iki 74 proc. sveikatos priežiūros resursų. Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog daugybinėmis ligomis sergantys pacientai dažniau nei 2 kartus lankosi pas šeimos gydytoją ir turi net 60 proc. didesnę riziką pakartotinai patekti į ligoninę per 1 mėnesį nuo išrašymo. Vyrauja nuostata, kad pradėti rūpintis sveikata reikia jau tik sulaukus anūkų, tačiau didžiausia galima nauda yra lėtinių ligų prevencija nuo 29 iki 38 metų, nes po to jau iki 51 metų rizika susirgti keliomis lėtinėmis ligomis kasmet didėja“, – sako prof. M. Miglinas. 

 

VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė. Jolita Badarienė prisimena, kad visai neseniai teko gydyti vos penkiasdešimtmetį
perkopusį pacientą, kuris kentėjo nuo ūminio miokardo infarkto bei kardiogeninio šoko. Iki tol vyras jautėsi sveikas, tačiau pradėjus kalbėti su artimaisiais paaiškėjo, kad tai nebuvo visiška tiesa: jis kentėjo nuo padidėjusio kraujospūdžio, bet vaistus išgerdavo tik tuomet, kai kraujospūdis pasiekdavo 170 mm GH, turėjo antsvorio, daug rūkė, o cholesterolis buvo padidėjęs. Pasak. prof. M. Miglino, Lietuvoje žmonės turi ne vieną, o visą puokštę rizikos veiksnių. 

 

Siekiant gerokai sumažinti įvairių ligų riziką, kartais užtenka sistolinį kraujospūdį sumažinti 10 mm HG, tuomet insultų dažnis sumažėja iki 40 proc., koronarinės širdies ligos – iki 20 proc., o inkstų ligų iki 20 proc. 

 

Trūksta informacijos, vaistai bus neprieinami

Hipertenzija sergančiųjų asociacijos vadovė Audronė Lileikienė atkreipia dėmesį į tai, kad mažesniuose miestuose itin trūksta elementarios informacijos apie hipertenzija sergančio žmogaus būklę, pavojus, mitus, teisingą vaistų vartojimą. Padidėjusio kraujospūdžio nesureikšmina šeimos gydytojai, todėl ir žmonėms dažnai atrodo, kad tai nėra liga, nors jos pasekmės gali būti labai liūdnos. 

 

Pasak A. Leleikienės dar viena problema su kuria susiduria sergantieji hipertenzija Lietuvoje – vaistų prieinamumas ir panašu, kad ta problema bus dar didesnė, nes Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia pakeisti vaistų kompensavimo tvarką. Pagal ją sergantiems hipertenzija pacientams bus kompensuojami tik patys pigiausi vaistai. 

„Žmogus pats sprendžia, kokiais vaistais jam gydytis. Dažniausiai vartojami tie, kurie geriausiai padeda, nesukelia šalutinio poveikio. Tarkime sergantieji lėtinėmis ligomis privalo savo susirgimą nuolat kontroliuoti, kad būtų išvengta ankstyvųjų komplikacijų. Todėl tokie ligoniai paprastai būna išbandę ne vieną tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamąjį vaistą ir atsirinkę tą, kuris labiausiai tinka, kurį vartojant savijauta yra geriausia. Surizikavę pakeisti preparatą nauju, gana dažnai nusivilia, lieka nepatenkinti ir skundžiasi, kad jaučiasi blogai, kad vaistas jiems nepadeda, tad grįžta prie to medikamento, kurį vartojo anksčiau“,atkreipia dėmesį A. Leleikienė, Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė. 

 

„Dažnai pacientai, sergantys hipertenzija, reguliariai turi gerti net kelių rūšių vaistus, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį. Lyg ir nieko sudėtingo, tačiau daugeliui jų būtų daug paprasčiau vietoje kelių tablečių vartoti vieną, kurioje sudėti yra du ar daugiau antihipertenzinių vaistų. Be to, tai apsaugotų nuo to, kad kai kurie pacientai, kai jiems pagerėja, savavališkai nutraukia kai kurių vaistų vartojimą arba susimažina vartojamų vaistų dozes“, – pastebi prof. M. Miglinas ir priduria, kad vaistų vartojamas yra itin svarbus gydant hipertenziją, o Lietuva buvo tarp Europos šalių, kuriuose vaistų kompensavimo sistema buvo viena geriausių. 

 

Kraujo spaudimą matavosi Seimo nariai

Tarptautinė hipertenzijos draugija nustatė, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė – žmonių informuotumas. Norint išvengti padidėjusio kraujospūdžio sukeliamų susirgimų, būtina gerinti viso pasaulio žmonių žinias apie hipertenziją. Su tuo sutinka ir neseniai Lietuvoje viešėjęs kardiologijos profesorius Gianfranco Parati, kuris jau ne vienerius metus Italijoje organizuoja kraujospūdžio matavimo ir konsultavimo akcijas, kurių metu centrinėse miestų aikštėse įkuria viešas lauko klinikas. „Padidėjęs kraujospūdis yra didžiulė problema Italijoje. Ir ne vien vyresnio amžiaus žmonės tuo skundžiasi. Viena iš mūsų tikslinių grupių yra jaunimas ir vaikai. Iš pradžių visuomenei buvo sunku patikėti, kad ir šios jaunos gyventojų grupės kraujospūdis gali būti padidėjęs. Taip nutinka dėl dažnai vartojamo greito maisto, ilgo sėdėjimo ir mažo fizinio aktyvumo“, – sako prof. F. Parati.

 

Šiemet Pasauli hipertenzijos lyga bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija globaliu mastu vykdo iniciatyvą Gegužė kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“ (angl. May Measurement Month 2017, MMM17). Akcijos tikslas – per  gegužės mėnesį patikrinti 25 milijonus žmonių 100 šalių, prisijungusi prieš šios iniciatyvos. 

 

Lietuva yra tarp šalių, prisijungusių prieš šios iniciatyvos. Kampaniją Lietuvoje organizuoja Hipertenzija sergančiųjų asociacija ir vaistinių tinklas „Eurovaistinė“. Per pirmąsias dvi gegužės mėnesio savaites vaistinėse kraujospūdį pasitikrino jau daugiau nei 800 žmonių, dar toks pat kiekis pasitikrinusiųjų buvo gegužės 14 d. vykusiame „Eurovaistinės“ Trakų pusmaratonyje. Planuojama, kad per mėnesį kraujospūdis bus pamatuotas 3000 šalies gyventojų. Siekiama, kad kiekvienas pasitikrinęs žinotų, koks yra jo kraujo spaudimas ir kokių veiksmų reikėtų imtis.

 

Šiandien kraujospūdį buvo siūloma pasimatuoti Seimo nariams, deja, tik gana nedidelė dalis išdrįso. Kai kuriems Seimo nariams, viešojoje erdvėje propaguojantiems sveiką gyvenimo gyvenimo būdą, buvo nustatytas gerokai per aukštas kraujo spaudimas. 

 

Nusprendus pasimatuoti kraujo spaudimą, svarbu tai daryti taisyklingai. Bent 5 minutes (o dar geriau 10-15 min) iki procedūros reikia negerti stiprios kavos ir kraujospūdį veikiančių medikamentų, nerūkyti, pailsėti. Kraujospūdis matuojama sėdint, atsirėmus į kėdės atlošą, ranka turi būti padėta ant stalo. Manžetė uždedama ant žasto vidurio. Matuoti spaudimą reikėtų 2 kartus su 5 minučių pertrauka, tuomet išvesti matavimų aritmetinį vidurkį, Matuoti reikėtų rytais ir vakarais. Kraujo spaudimas dominuojančioje rankoje (dešiniarankis/kairiarankis) yra iki 10 mmHg didesnis nei nedominuojančioje. 

 

Optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Pakartotinai kelis kartus 2 savaičių eigoje išmatavus kraujospūdį 140/80 mmHg ir daugiau – diagnozuojama arterinė hipertenzija.